A-ZET žurnalas Nr. 3-4 (2021 m.)
Rolandas Mackevičius: „Ne aš, o profesija mane visą laiką tempė iš paskos“
Prieš du dešimtmečius Rolandas Mackevičius krimto teisės mokslus ir vis pamąstydavo, kur jį likimas nuves. Gal į advokatūrą, gal į prokuratūrą, o gal į notarų biurą. Koks gi skirtumas? Svarbu turėti išsilavinimą, o ir tėvų lūkesčiams įtikti.
Tuomet netikėtai prasidėjo televizija. Dar vėliau – radijas. O dabar jis – A lygio žvaigždė, kurio „Nepatogius klausimus“ peržiūri po 200 tūkstančių žmonių, dar didesnius skaičius renka jo kartu su Mantu Katleriu ir Mantu Stonkumi kuriami podcastai „Vėl tie patys“.
Šiek tiek ironiškas ir netikėtas posūkis, prisiminus Rolando pradžią radijuje. O ji buvo tokia, kad vietoj įprastinio „Labas vakaras“ ZIP FM klausytojai išgirdo rusišką keiksmažodį. Pats Rolas manė, kad tuo jo radijo karjera ir pasibaigs. Tačiau jis klydo.
Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.
Ilja Laursas: „Finansinio raštingumo spragos kainuoja pusę gyvenimo santaupų“
Pasaulinė COVID-19 pandemija dalį verslų įstūmė į nepavydėtiną padėtį, tačiau kartu ji paskatino naujų technologijų proveržį, iš kurio pasipelnyti gali ne tik turtuoliai, bet ir paprasti mirtingieji. Tiesa, pasak verslininko ir investuotojo, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjo ir valdybos pirmininko Ilja Laurso, smulkiems investuotojams audringoje akcijų biržų ir investicijų jūroje teks pasikliauti tik savimi, tad prieš išplaukiant rekomenduojama išstudijuoti bent jau įvadinį finansinio raštingumo vadovėlį.
-Pandemija gan stipriai pakeitė žmonių kasdienį gyvenimą, dalis verslų taip pat susidu ria su ilgalaikiais sunkumais. O kaip per praėjusius metus pasikeitė investicinė aplinka?
-Ne paslaptis, kad per pandemiją investicinė aplinka labai suaktyvėjo. Investicijų kiekis, mastai, sumos, apyvartos – viskas akivaizdžiai pa didėjo. Ekspertai išskyrė kelias priežastis. Visų pirma, nutikus pasaulinei pandemijai, versle įvyko savotiškas pasaulio perskirs tymas, vieni segmentai laimi ir kyla į viršų, kiti – leidžiasi. Labiau siai nukentėjo tokie segmentai kaip oro bendrovės, viešbučiai, restoranai, parduotuvės su fiziniu klientų aptarnavimu, pajamas praranda biurų pastatai ir pan. O laimi visa, kas susiję su skait meninėmis technologijomis, elektronine komercija, el. reklama. Be abejo, tai privalo atsispindėti ir investicinėse korekcijose.
Visą interviu skaitykite naujasiame „A-ZET“ numeryje.
Humanoidiniai robotai: kai fantastika tampa realybe
Jau daug metų rašytojai, mokslininkai, filosofai nenuilsdami spėlioja, kaip robotizacija pakeis žmonių gyvenimus. Fantastiniuose romanuose ir Holivudo filmuose netrūksta apokaliptinių vaizdelių, kai žmonija yra priversta grumtis dėl išgyvenimo su pačių žmonių sukurtais robotais ir juos valdančiu dirbtiniu intelektu. Kita vertus, robotai jau dabar talkina žmonėms buityje, atlieka nuobodžius, varginančius darbelius, ir niekas dėl to per daug nesuka galvos. Robotai darbuojasi ir didžiausiose gamyklose, be perstojo kartodami į programinę įrangą įdiegtas operacijas. Ir į šiuos robotus žmonės nekreipia dėmesio.
Visgi padėtis neišvengiamai pasikeis, kai į mūsų kasdienius gyvenimus įžengs ne šiaip konkrečias funkcijas atliekančios mašinos, o humanoidiniai robotai, gebantys palaikyti santykius su žmonėmis. Kovo pradžioje mažmeninės prekybos technolo ginių sprendimų kūrėja „StrongPoint“ paskelbė, kad investuos 800 tūkst. eurų į pirmųjų humanoidinių robotų, skirtų pagalbai maisto prekių parduotuvėse, vystymą. Teigiama, kad humanoidiniai robotai gebės ne tik tūpti ir stotis, bet ir pernešti daiktus bei sudėti prekes į lentynas. Bendradarbiaujant su Norvegijos robotų kūrėjais „Halodi Robotics“ planuojama specializuoto humanoidinio roboto prototipą sukurti iki šių metų pabaigos, o masinę robotų gamybą ir paleidimą į rinką pradėti jau 2023 m.
Tad, jei nekils sunkumų ir viskas vyks sklandžiai, tikėtina, kad jau po kelerių metų apsilankę parduotuvėje išvysime tarp lentynų besisukinėjančius robotus. Jie bus panašesni į žmones nei dabartiniai robotai-siurbliai ar robotai-žoliapjovės ir turės visą ju desių, kuriuos darbuotojai atlieka mažmeninės prekybos salėse, amplitudę: galės kelti, pernešti, nuimti ir atlikti kitus judesius ranka, net atidaryti duris ar paspausti tikslų mygtuką. Humanoidinis robotas gebės atkartoti žmogaus rankų ir pirštų judesius, todėl jam bus įveikiami ir sudėtingesni darbai – ne tik pakelti, bet ir į tikslią vietą padėti ar pastumti tam tikrą daiktą. Negana to, jis galės saugiai įveikti didesnius atstumus, jis nesiskųsdamas dirbs visą parą, jam nereikės atostogų, jis niekada neprašys padidinti atlyginimo ir niekada savo noru neišeis iš darbo. Kitaip sakant, jis bus tobulas darbininkas be visų žmogiškų silpnybių.
Visą straipsnį skaitykite naujasiame „A-ZET“ numeryje.
