A-ZET žurnalas Nr. 1-2 (2021 m.)
Orijus Gasanovas: „Keliautoju savęs nevadinu – aš kelionių žurnalistas“
Nepaisant to, kad Orijaus Gasanovo aplankytų valstybių skaičius nenumaldomai artėja prie septyniasdešimties, vienos senos svajonės jam teko laukti iki keisčiausio laiko per visą jo gyvenimą. Būtent dabar, kai pasaulį sukaustė karantinas, jis pirmąsyk išvyko į Meksiką – į šalį, kuri garsėja ne tik fantastiško grožio paplūdimiais, tačiau ir žiauriu kriminaliniu gyvenimu. Ar apie tai vykdamas į Meksiką Orijus galvojo? Tikrai, ne. Kaip ir vykdamas į bet kurią kitą pavojingesnę šalį. Tiesa, apie vieną dalyką jis visada pagalvoja – žinute priminti mamai, kaip jis ją myli.
„Juk, kai įlipi į lėktuvą, viskas išsijungia, ryšys dingsta, ir jeigu kažkas atsitiktų, nebūtų galimybės ištarti atsisveikinimo žodžio. Jokio. Lėktuvai gana dažnai krenta, genda, todėl, kad mamai būtų ramu, visada parašau kryptį, kur skrendu, taip pat avialinijų pavadinimą, kokiomis skrendu. Tos informacijos užtektų – jeigu kur nors pasaulyje įvyktų gedimas, kritimas ar kažkas panašaus, ji iškart galėtų pasitikrinti, ar tai ne tas lėktuvas. O tam, kad žinutę užtvirtinčiau gera emocija, visada parašau „Myliu. Viskas, iki. Nusileidęs parašysiu“, – pokalbį apie kelionės pradžios ritualą pradėjo O. Gasanovas.
Kriptovaliutos – kontroversiška investicija ar XXI amžiaus auksas?
Išpūstas burbulas, kuris greitai sprogs, anonimiška, naudojama kriminaliniams nusikaltimams, bet kartu ir labai populiari, sparčiai auganti bei lengvai pinigines milijonais papildanti investicija. Tokie ir dar spalvingesni apibūdinimai ir mitai sklando apie kriptovaliutas, tačiau, išsiaiškinkime, kas iš tiesų yra kriptovaliutos ir koks jų veikimo principas?
Nuo idėjos iki bitkoino
Dažnai, kai kalbame apie kriptovaliutas, pirmoji asociacija ir į galvą atėjusi mintis yra bitkoinas. Ši 2009 metais pradėta naudoti decentralizuota, virtuali valiuta yra pirmoji ir pati populiariausia, tačiau visos sistemos pradžia prasidėjo kur kas anksčiau.
1983 metais amerikiečių kriptografas Davidas Chaumas sumanė anoniminius kriptografinius elektroninius pinigus, vadinamus „ecash“. Vėliau, 1995 metais, jis ją įgyvendino naudodamasis „Digicash“ – ankstyva kriptografinių elektroninių mokėjimų forma, kuriai reikalinga vartotojo programinė įranga, kad būtų galima iš banko atsiimti banknotus ir paskirti konkrečius šifruotus raktus, prieš juos išsiunčiant gavėjui. Toks principas leido išduodančiam bankui, vyriausybei ar bet kuriai trečiajai šaliai nesuvokti skaitmeninės valiutos.
1996 metais nacionalinio JAV saugumo agentūra paskelbė straipsnį, kuriame buvo aprašyta kriptovaliutų sistema. Didžiausią proveržį kriptovaliutos įgavo įsibėgėjant XXI amžiui, kai 2008 metais nežinomas žmogus ar žmonių grupė, pasislėpusi po slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, sugalvojo naują kriptovaliutą – „Bitcoin“. Dar po metų bitkoinas funkcionavo jau oficialiai.
Saulius Čaplinskas: „Prieš virusą galime laimėti mūšį, bet ne karą“
Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas kelis dešimtmečius gilinasi į infekcinių ligų ir virusų pasaulio paslaptis. Jo teigimu, visą pasaulį sukausčiusi COVID-19 infekcija neatsirado lyg iš niekur nieko ir tikrai niekur nedings, o žmonijai teks mokytis gyventi su naujuoju koronavirusu, taip pat kaip ir su visais kitais virusais, trokštančiais žmogaus organizmą paversti savo namais.
„Pastaruosius penkerius metus viso pasaulio virusologai nuosekliai kartojo, kad atgimsta seniai pamirštos užkrečiamosios ligos, taip pat atsiranda naujų. Ir šis procesas vyksta ne dėl kokių nors JAV ar Kinijos mokslininkų bandymų uždarose laboratorijose, o dėl pačių žmonių veiklos. Tai yra visas kompleksas priežasčių. Galima išskirti klimato faktorių, nes šylant oramas vis agresyviau elgiasi užkrečiamąsias ligas platinantys vabzdžiai, be to, vis daugiau žmonių atsisako skiepytis, taip padėdami atsigauti seniai pamirštoms infekcinėms ligoms. Tačiau, mano galva, pagrindinis faktorius – tai pačių žmonių nusižengimas gamtos dėsniams“, – A-ZET žurnalui sakė buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S. Čaplinskas.
