[GetPostTitle]
Andrius Tapinas: „Nesakau politikai „ne“, bet artimiausiu metu savęs kaip politinio žaidėjo nematau“

Spalio mėnesį pasikviesti į svečius Andrių Tapiną – misija beveik neįmanoma. Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams Andrius sukosi it voverė rate – „Laisvės TV“ laidų filmavimai, renginiai, debatai, susitikimai ir tradiciškai aktyvi veikla socialiniuose tinkluose. Tiesą sakant, lyg ir nieko naujo, panaši situacija būdavo prieš kiekvienus rinkimus. Tik tiek, kad šį kartą Andrius ir „Laisvės TV“ komanda prisiėmė papildomą atsakomybę už potencialių rinkėjų švietimą, atkakliai ir nuosekliai visais komunikacijos kanalais skleisdami žinią, kad kiekvienas sąmoningas Lietuvos pilietis spalio 11 dieną privalo atvykti į rinkimus ir balsuoti. Net jei iš pirmo (ar antro, o kartais – ir trečio) žvilgsnio nėra partijos ar politiko, kuris būtų vertas to balso. Vis tiek – atvykti ir balsuoti, kad ir už Harį Poterį, jei jau kitaip neišeina.

Sakote, prie ko čia Haris Poteris ir rinkimai į Seimą? „Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, matėme, kad yra nemažas nusivylimas politika ir politikais, o dažniausiai girdimas teiginys, esą nėra už ką balsuoti. Todėl su „Laisvės TV“ komanda nusprendėme parodyti, kad, net jei absoliučiai nėra už ką balsuoti, vis tiek reikia ateiti ir atlikti savo pilietinę pareigą. Nes net ir balsuojant už neegzistuojantį personažą ar nupiešus paprasčiausią žaibą, tas biuletenis bus įtrauktas į bendrą skaičių, bus daugiau balsuojančiųjų, o kartu sumažės stabilų elektoratą turinčios Valdemaro Tomaševskio partijos „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ galimybės peržengti bendrą 5 proc. rinkėjų barjerą ir patekti į Seimą. Nors mus dėl to daug kas kritikavo, bet dabar visi matome, kad savo tikslą mes pasiekėme – V.Tomaševskio partija neperžengė privalomo 5 proc. rinkėjų balsų barjero ir į Seimą nepateko“, – AZET žurnalui sakė A. Tapinas.

Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.

Vilniaus praradimo šimtmetis: ar galėjo būti kitaip?

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte buvo skelbiama apie Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje. Tačiau per kitus du dešimtmečius lietuviai savo istorine sostine džiaugėsi vos kelis mėnesius. Iš pradžių Vilniuje šeimininkavo vokiečiai, vėliau – Raudonosios armijos daliniai, o ilgiausiai Lietuvos sostinė priklausė Lenkijos valstybei. Lietuvos dalimi Vilnius buvo tik nuo 1920 m. liepos 15 iki spalio 9 dienos, kai miestą užėmė Lenkijos kariuomenės generolo Liucjano Želigovskio vadovaujamos „maištininkų“ karinės pajėgos. Lietuviai į Vilnių sugrįžo tik 1939 m. spalio pabaigoje, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga bendromis pastangomis sutriuškino Lenkiją.

Ar prieš šimtmetį Lietuva turėjo bent menkiausias galimybes išsaugoti Vilnių? Kaip būtų pasikeitusi Lietuvos istorija, jei istorinė sostinė būtų likusi šalies sudėtyje? Ar mūsų šalis būtų sugebėjusi išvengti savitarpio pagalbos sutarties su Sovietų Sąjunga ir po vėliau įvykusios sovietinės okupacijos? Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, daktaras Algimantas Kasparavičius, atsakydamas į šiuos klausimus, buvo kategoriškas. Jo teigimu, tuometinėmis istorinėmis sąlygomis Lietuva neturėjo jokių šansų Vilnių išlaikyti savo rankose.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.

Kai viena svajonė veja kitą: P.Kovo flirtas su vyndaryste

Paulius Kovas Paulius Kovas pramogų pasaulyje ilgus metus daugeliui buvo žinomas kaip įvairių televizijos kanalų programų vadovas, o savo oficialioje svetainėje save pristato kaip jachtos kapitoną, lektorių, koučerį ar net krizių valdymo konsultantą. Vis tik tarp šių išvardytų dalykų vienas liko nepaminėtas – pastaruoju metu žinomas vyras pasinėręs į vyndarystę.

Perskaitę šį faktą daugelis gali susimąstyti – negi Lietuvoje kažkas rimtai į tai žiūri? Negi individualus asmuo, o ne komercinės įmonės, tikrai nori leisti savo laiką renkant uogų ir vaisių derlių, o vėliau iš jo daryti vyną? Pasirodo, tokių žmonių yra ne tiek jau ir mažai, o P. Kovas yra vienas iš jų.

Visą interviu skaitykite naujasiame „A-ZET“  numeryje.

A-ZET
A-ZET
A-ZET
A-Zet
A-ZET žurnalas Nr. 12 (2020 m.)
A-ZET žurnalas Nr. 11
Pirkinių krepšelis
Į viršų