Moters Savaitgalis

Šiuo metu skyrybos – dažnas, tarsi natūralus, paprastas reiškinys, kuris aplinkinius nei trikdo, nei stebina. Kodėl taip yra? Bažnyčios atstovai skyrybų netoleruoja, gal todėl mes jų vengiame, nesame atviri ir pritarimo ar palaikymo ieškome kitur.

Perfekcionizmas – taip vadinamas tobulumo siekis vienoje ar visose savo gyvenimo srityse. Būti perfekcionistu savaime nėra labai blogai, ir dauguma mūsų bent vienoje gyvenimo srityje stengiamės tokiais būti. Tikriausiai nėra blogai norėti atlikti darbą ypač gerai.

Piktųjų jėgų ir negandų perdavimas negyviems daiktams, gyvuliams, augalams ir žmonėms atėjo iš gilios senovės. Tada nebuvo cheminių tablečių, todėl gamta ateidavo žmogui į pagalbą. Daug panašių žinių pasiekė ir mus, tačiau mums paprasčiau savo bėdas patikėti daktarams ir pasikliauti vaistais.

Ar tikrai lengvai prisimintume dieną, kai absoliučiai sąžiningai atsakėme į kiekvieną užduotą klausimą, nes tiesmuki ir nė kiek nepagražinti atsakymai galėtų brangiai kainuoti – karjerą, šeimos arba draugų santykius.

Jos ir kelia man didžiausias problemas. Ne jų techninės detalės. Ne. Aš paprasčiausiai niekaip nesugebu jų atlikti laiku arba, jei ir spėju, tai viską padarau labai paskubomis ir dėl to ne itin kokybiškai.

Su problemomis žmonės ateina ir pas psichologą. O juk kartais užtektų tiesiog nuosekliai rūpintis psichikos higiena. Iš pradžių bent jau sumažinti informacinę ir emocinę taršą.

Nors esu dar jauna, man tik 26 metai, jaučiuosi gyvenimo užspeista į kampą. Dirbu mėgstamą darbą, finansinių problemų neturiu, netgi šiuo metu imu paskolą ir perku naują butą. Bet tai manęs neguodžia, nes esu visiškai viena.

Atsibodo nejausti gyvenimo, tarsi gyventi praeityje nė nesuvokiant, kas vyksta dabar. Ypač mane išgąsdina tokios situacijos, kai automobiliu pervažiuoju visą miestą ir neatsimenu, kokiomis gatvėmis važiavau, nes tą laiką buvau paskendusi mintyse..