Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Moters savaitgalis Nr.22 (2021m.)

Kai negaliu išvaikyti minčių

„Pavargau nuo savo minčių. Atrodo, kad nėra nė akimirkos, kad galvoje nesisuktų minčių spiečius. Vis iš naujo ir iš naujo galvoju, ką galėjau pasakyti pardavėjai, nemandagiai bendravusiai parduotuvėje. Vis iš naujo analizuoju, kaip galėjo būti, jei darbe, vadovei priekaištaujant, būčiau neapsiverkusi ir atkakliai įrodinėjusi savo tiesą. Kartais net prisimenu, kaip mokykloje su bendramoksliais susiginčijome dėl išleistuvių vakarėlio organizavimo, ir bandau sumodeliuoti situaciją iš naujo. Tos mintys užpildo didžiąją mano laiko dalį ir, jei tik su kuo nors nekalbu ar neatlieku sudėtingų užduočių darbe, mano galva būna užimta „pergalvojimų“. Atsibodo nejausti gyvenimo, tarsi gyventi praeityje nė nesuvokiant, kas vyksta dabar. Ypač mane išgąsdina tokios situacijos, kai automobiliu pervažiuoju visą miestą ir neatsimenu, kokiomis gatvėmis važiavau, nes tą laiką buvau paskendusi mintyse…“ – mintimis apie savo būseną pasidalijo mūsų skaitytoja Vita.

Kiekvienam mūsų gyvenime pasitaiko situacijų, kai jaučiamės esantys nemaloniai įklimpę ir daug mąstome, kaip būtų galima įvykius pakreipti norima, teigiama linkme. Tai normalu, taip ieškome galimų sprendimų. Tačiau jeigu pastebime, kad galvojame „tuščiai“, kad tai yra tik varginančios mintys, žudančios laiką ir atimančios jėgas, jau reikėtų suklusti. Jeigu būna sunku įvertinti, ar tai įkyrios, varginančios mintys, ar būtini apmąstymai, reikalingi situacijoms spręsti, galima užduoti sau paprastą klausimą: „Ar aš galiu šioje situacijoje ką nors pakeisti, ar ne?“ Jei galiu, tuomet ieškau sprendimo būdų ir veikiu. Jeigu ne, vadinasi, greičiausiai ši situacija yra susijusi su jau seniai buvusiais įvykiais, jų pakeisti neįmanoma ir galvojimas apie juos sukelia vien nemalonius jausmus bei ėda laiką, o ne teikia naudą. Štai tokias mintis iš savo galvos ir reikia vyti šalin. Tam yra keletas efektyvių būdų, tik reikia pasirinkti sau tinkamesnį.

Pasikalbėti ar pasimylėti?

Įdomu, kaip atrodytų pasaulis, jei vyrai ir moterys pagaliau prabiltų ta pačia kalba.

MOTERYS: seksas – emocinio ryšio tąsa

Net ir visai nesivaržanti savo seksualumo moteris giliai pasąmonėje tiki, kad natūrali santykių raida – tai pirma užgimęs emocinis ryšys, ir tik vėliau einantis seksas. Daugumai moterų svarbu tikėti, kad yra mylimos ir trokštamos – tik tada jos gali atsiduoti partneriui. Seksas be meilės mums atrodo nevisavertis, netikras. Dauguma mergaičių išauga pagal pasakų siužetą: pirma – meilė (sutikti savo princą), ir tik tada – seksas („ilgai ir laimingai“).

VYRAI: seksas – emocinio ryšio pradžia

Daugumai vyrų reikia sekso tam, kad suvoktų savo emocinį artumą partnerei. Paprastai berniukai nemokomi, kad seksas yra tai, kas vainikuoja meilės saitus. Taigi tam, kad įvyktų seksualinis kontaktas, emociniai ryšiai vyrui nebūtini. Dėl to seksas jiems neatrodo mažiau vertingas, bet vėliau toks ryšys gali atsirasti. Vyrui natūralu pirma užkariauti moterį, ir tik paskui ją ginti.