Moters savaitė Nr.22 (2021 m.)

Violeta Mičiulienė: „Jei nepabandysi, nežinosi, ką gali, kiek gali, kaip gali“

Režisierė, komikė, rašytoja, teatrologė, dviejų sūnų mama ir tiesiog žavi moteris Violeta Mičiulienė moka skanauti gyvenimą – jaučia visus jo poskonius, pati kuria gardžiausius laimės receptus ir dalijasi savo kūryba su kitais.

 Rytais jau kanda šaltukas, vakarais greičiau temsta, ore plazdena susipriešinusios visuomenės nuotaikos, nosis dengia kaukės, rytojus – kaži koks – miglotas… Kaip jums sekasi gyventi su šiais dalykais?

Šiuo metu aš daug važinėju po Lietuvą – mane kviečiasi pasikalbėti su žmonėmis apie tai, kaip išgyventi. Bekalbėdama netyčia atradau tiesą, kad mes gyvename nuostabiai, lyginant mūsų dabartinį gyvenimą su buvusiu prieš dvidešimt metų. Šiandien mes visko turime. Rodos, nieko nestinga, o laimingi nesijaučiame.

Šiuo sudėtingu metu svarbu prisiminti, kad mes – žmonės, esame gajūs, o gamtoje visada vyksta natūrali atranka: išlieka stipriausi ir tie, kurie išmoksta prisitaikyti. Nepakeisi pasaulio, nepakeisi pandemijos, nepakeisi to, kas jau įvyko, todėl belieka išmokti tame būti saugiausiai.

Aš visada prisimenu save vaiką – kai nenorėdavau ko nors daryti, klausdavau babytės: ,,Kodėl?“ Ji atsakydavo labai aiškiai: ,,Todėl“. Viskas. Kodėl – niekas nežino. Yra taip, kaip yra. Jeigu imsi filosofuoti, prarasi laiką, o juk tuo metu gali kažką nuveikti. Darbą dirbti reikia, o ne postringauti apie tai, kas ne tavo galioje.

Gamtoje nėra 100 procentinių grynuolių, todėl ir žmogus negali būti visiškai laimingas.

 Todėl, kad laimė yra reliatyvus dalykas?

Todėl, kad laimė yra ne rezultatas ar finalas, o ėjimas link jos, siekimas to, ko galbūt net neturėsi. Todėl reikia mėgautis pačiu procesu, susirinkti visas laimės akimirkas.

 Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 22

Olga Norvilienė: ,,Lėlės keičia žmogų“

(Pašnekovės asmeninio archyvo nuotr.)

 Olga Norvilienė, mano galva, kuria stebuklingas lėles. Žiūri į jas ir nekantriai lauki – rodos, jos tuoj, tuoj ims kalbėti ir papasakos savo paslaptingą istoriją. O gal ir nepapasakos, bet tikrai pritrauks į namus sėkmę. Juk prisijaukintos fėjos, elfai, barzdukai, naminukai visada siejami su laimingais dalykais.

Olga, aš seniai stebiu jūsų facebooko paskyrą, į kurią keliate savo naujai sukurtų lėlių nuotraukas. Tačiau niekur neradau informacijos apie jus kaip apie menininkę – lėlininkę.     

Kažkada paauglystėje lankiau meno mokyklą, tačiau specialaus meninio išsilavinimo neturiu. Kai baigiau mokyklą, Ukrainoje studijavau mediciną, tapau gydytoja terapeute ir visą gyvenimą dirbau pagal profesiją. Visgi paskutinius šešerius metus esu labiau menininkė-lėlininkė nei medikė.

Kas paskatino keisti profesiją?

Maždaug prieš šešerius metus su šeima atvažiavau gyventi į Lietuvą. Mano vyras visada norėjo grįžti gyventi į savo šalį (jo mama buvo ukrainietė, o tėvas – lietuvis), nors jis gimė Kazachstane, o vėliau gyveno Ukrainoje. Šiandien esame laimingi gyvendami čia, gražiame ir jaukiame Lietuvos miestelyje – Trakuose. Tai rami vieta, visiškai paskendusi nuostabioje gamtoje. Kai tik atvykome, apsistojome Vilniuje, bet vėliau aplankėme šį miestelį ir jis mane tiesiog pakerėjo.

Ar iškart pritapote Lietuvoje, o gal kilo kokių nors kultūrinių, kalbos, profesinių sunkumų?

Emigruoti būna lengva, kai tau dvidešimt, tačiau sulaukus keturiasdešimties viskas kur kas sudėtingiau. Bet vis tiek gera yra ten, kur tavo šeima. Vos atvykusi pateikiau dokumentus, kad galėčiau dirbti čia pagal profesiją ir tuo metu po truputį įsitraukiau į savo hobį – ėmiau kurti lėles. Dar iki atvykstant į Lietuvą mane traukė ši veikla, jau buvau dalyvavusi keliose lėlių parodose, tačiau tik dabar galėjau joms skirti išties pakankamai laiko. Tokiu būdu mano hobis virto darbu, kuris yra pagrindinis mano pajamų šaltinis.

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 22

Tina Turner negalvoja apie mirtį

Lapkričio pabaigoje Tina Turner minės 82-ąjį gimtadienį. Praėjusių metų pavasarį temperamentingoji scenos žvaigždė, 8 „Grammy“ laimėtoja atsisveikino su gerbėjais. Pasak garsiosios dainininkės, trečią ir paskutinę gyvenimo dalį ji nori pradėti ramiai, atsiribojusi nuo viešumos. Juolab kad insultas ir onkologinės ligos jėgų nepriduoda.

Kas buvo pirmosiose dviejose megažvaigždės gyvenimo dalyse? Motinos išdavystė, nesantuokinis vaikas, smurtaujantis vyras, namuose kėlęs orgijas su meilužėmis, 8 „Grammy“ apdovanojimai, antrasis mylintis vyras ir pasaulinė šlovė.

„Deja, jūsų inkstai dabar dirba tik dvidešimt procentų, – pranešė gydytojas. – Tai auglio poveikis organizmui. Ir gydymo šalutinis poveikis… “

Jau keletą savaičių ji ligoninėje. Kūnas, tarsi kokioje „Matricoje“, daugybe vamzdelių sujungtas su aparatais. Tina jautėsi silpna ir bejėgė, jos nenuilstančios kojos, apdraustos trimis milijonais, suglebusios ilsėjosi ant paklodžių, o gerbėjus žavėję raumenys virto želė. Kūnas ją išdavė, ir nors tai ne pirmoji išdavystė Tinos gyvenime, bet pati skaudžiausia.

Pati kalta, kad vietoje chemoterapijos pasirinko homeopatiją. Ir dabar ji turi ilgus mėnesius leisti ligoninės lovoje dėl nuolatinės dializės, o paskui – mirtis. O transplantacija? „Žinoma. Bet čia, Šveicarijoje, laukiančiųjų sąraše – šimtai žmonių… Galime tiesiog nespėti“, – po pauzės pridūrė gydytojas.

Tina linktelėjo. Taip, ji yra Šveicarijos pilietė, gyvena ant Ciuricho ežero kranto ir laiko pinigus patikimiausiuose bankuose. Be to, ji yra labai garsi dainininkė ir dar visai neseniai žavėjo publiką didžiuliuose stadionuose. Žmonės rašė savo vardus į laukiančiųjų sąrašą brangiems bilietams į jos koncertus. Ir dabar ji pati yra laukiančiųjų sąraše.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 22

Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė