Moters savaitė Nr.21 (2021 m.)
Inga Norkutė: „Sužinojau – mano vardas turi galią“
Aktorė, režisierė, pedagogė Inga Norkutė dieną dažniausiai pradeda su geros nuotaikos užtaisu. Jei rytdiena laisva, išvakarėse neretai sau leidžia iki paryčių mėgautis gerų filmų peržiūra. „Smagu panaktinėti, – šypsosi serialo „Moterys meluoja geriau“ Medos įkūnytoja. Ir įspėja, kad joks rytas nepraeina be tam tikrų moteriškų ritualų. „Tegu žiūrovės negalvoja, kad aktorės visada visur gražios be tam tikrų pastangų“, – nusijuokia ji, neseniai pradėjusi naują kūrybinį gyvenimo etapą.
Ingai prieš filmavimus tenka keltis 6 val. ryto, ir kad būtų žvalus veidas ir žvilgsnis, gaivūs paakiai, ji pasirūpina naminėmis procedūromis. „10 min. veidą švelniai masažuoju su į rankšluostuką įvyniotais ledukais, kol jie ištirpsta. O jeigu iš vakaro spėju užšaldyti ledukus iš žolelių – pavyzdžiui, iš ramunėlių ar šermukšnių nuoviro – išvis fantastiška! Po to ant paakių atkeliauja gaivinamieji-maitinamieji lipdukai, o paskui veidą pamalonina visas tonikų, serumų ir kremų arsenalas. Bet dabar, kai tik ką baigėme filmuoti eilinį „Moterys meluoja geriau“ sezoną, tikriausiai rytiniai ritualai gali šiek tiek keistis (šypsosi).“
Ar Ingos pusryčiai ir likęs dienos maistas irgi turi savas tradicijas?
Šiuo metu jokios dietos nesilaikau, suvalgau ir kruasaną, ir varškytės. O kadangi esu atradusi vieną nuostabų lietuvišką natūralų maisto papildą organizmui valyti, kuris kartu tramdo ir apetitą, tai maisto tiek, kiek anksčiau norėdavosi, nebereikia. Dabar netgi nebegeriu kavos – toks štai užėjęs periodas. Išmokau įsiklausyti į savo organizmo poreikius. Nes visą gyvenimą jis tarpsniais užsimano kažko stipriai ir daug. Pavyzdžiui, saldumynų. O kai užsinoriu ledų – ką nori daryk, turiu jų tuoj pat gauti (juokiasi)! Arba nuo ryto iki vakaro traukia vien tik mėsa. MĖSA! Su žalumynais. Nors dabar, pavyzdžiui, visai jos nenoriu. Tad jokios dietos man neįtinka…
Mėsą dabar pakeičia daržovės, salotos, rauginti kopūstai, grybai. Išsiverdu voveruškų su bulbom arba, kadangi dabar bulvių sezonas, mėgaujuosi bulviniais blynais (šventas reikalas!), plokštainiu. Žinau, kad ateis vėl mėsinis laikas, kai plokštainį ar žemaičių blynus valgysiu įdarytus faršu, pagardintus spirgučių padažu… Labai mėgstu lietuvišką virtuvę.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 21
Tiesiog – ALFAS, Alfas Ivanauskas
Ryškus, stilingas, paprastas, mielas, žavus… – taip apie vieną garsiausių lietuvių kulinarų kalba jo gerbėjai. O Alfo Ivanausko kuriami patiekalai stebina netikėtais maisto deriniais, grožiu ir paprastumu. Šis žmogus ne tik sukasi virtuvėje, bet ir leidžia knygas, žurnalą, kuria receptus restoranams, filmuoja kulinarines laidas, rengia šou ir daugybę kitų dalykų. Taigi pažinkime jį artimiau.
Galvojau, kaip jus pristatyti: svarbiausias Lietuvos virėjas/kulinaras/maisto šou guru/išsišokėlis – laimės kūdikis/ar…? Jumyse labai daug spalvų ir ,,skonių“, todėl pasiduodu. Kaip jūs pats save pristatytumėte, kaip save apibūdintumėte?
Jau ne kartą esu visiems sakęs, kad labiausiai versle nemėgstu vizitinės kortelės su pareigomis ir manau, kad didžiausias kiekvieno žmogaus darbas šioje žemėje yra padaryti taip, kad vardas ir pavardė pasakytų daugiau nei kažkokia kortelė ar pareigos. Tai ir yra vienas iš mano tikslų. O labiausiai man patinka, kai mane vadina tiesiog Alfu.
Berods gaminti pradėjote dar vaikystėje. Kas paskatino tai daryti? Kokios buvo jūsų pirmosios patirtys? Kokios buvo aplinkinių reakcijos: draudimas, skatinimas, stebėjimasis ir pan.?
Patirtys prasidėjo, kai nuo 6 metų ėmiausi kepti agurkus keptuvėje. Mama mane užtiko ir stebėjosi, ką gi aš darau. Tuomet tuos iškeptus agurkus paserviravau ir paragavę supratome, kad tai nėra labai skanu. Dabar jau suprantu, kokias klaidas tada padariau: ir kepti, ir virti agurkai gali būt nuostabus patiekalas, bet tam prireikė laiko.
Man visada buvo įdomu, ką žmonės veikia virtuvėje. Į giminės šventes, draugų susibūrimus stengdavausi važiuoti kuo anksčiau, kad pamatyčiau, kaip ruošiamas maistas. Tais laikas dar nebuvo populiaru švęsti kavinėse ar restoranuose, nes jų tiesiog nebuvo tiek daug, kaip dabar. Todėl visi švęsdavo namuose. Aš buvau tas, kuris visada norėdavo padėti ir pamatyti viską iš arti.
Kai buvau 10-ties metų, jau veždavau savo pyragus, keksus, sausainius svečiams ir jie laukdavo, kuo gi šį kartą Alfas nustebins. Džiaugiuosi, kad mama su tėčiu man nedraudė to daryti ir žiūrėjo į tai kaip į nuotykį, kuris tęsiasi iki šiol.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 21
Ne visi depresijos veidai atpažįstami 
Ruduo su vis trumpėjančiomis dienomis, lietumi ne vienam atnešė liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai ir niūrus slogutis jų ilgai nevargina, tačiau kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Apie tai kalbamės su gydytoja psichiatre ir psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene.
Nemažai žmonių bet kokį liūdesį, blogą nuotaiką vadina depresija. Ar jie teisūs?
Ne kiekvienas liūdesys yra depresija. Kiekvienam pasitaiko nuliūsti, suirzti ar jaustis užkluptam slogių minčių, tačiau tai dažnai būna tik trumpalaikiai nuotaikos svyravimai.
Depresija turi daug veidų, kurių pobūdį kartais lemia ne tik biologiniai veiksniai, bet ir mūsų kultūrinės ar šeimos tradicijos. Ne visi depresijos veidai atpažįstami, o jų neatpažinus neieškoma pagalbos ir dėl to liga gali užsitęsti, sutrikti darbinė veikla, sužlugti santykiai šeimoje, o kartais baigtis net savižudybe. Visada reikia atsiminti, kad depresija yra susirgimas, kuris gali būti sėkmingai gydomas. Svarbu jį laiku atpažinti.
Kokia tai liga ir kokie požymiai ją išduoda?
Depresija – tai prasta nuotaika, ypatingas liūdesys, kuris trunka reikšmingą laiko tarpą – kelias savaites ir ilgiau. Tokią nuotaiką dažnai lydi nerimas, dirglumas, irzlumas, greitas susinervinimas, verksmingumas. Dažnai šiai ligai būdingi ir įvairūs kiti požymiai: apetito ir kūno svorio pokytis, sutrikęs miegas, nuovargis, savęs nuvertinimas ir apkaltinimo idėjos, gyvenimo džiaugsmo ir prasmės praradimas bei mintys apie savižudybę. Taip pat galime stebėti mąstymo ir judesių užslopinimą.
Kartais bloga, slogi nuotaika nėra pagrindinis nusiskundimas. Tokiu atveju pati liūdna nuotaika yra tarsi „nustumiama“ į šalį ir vyrauti pradeda kiti požymiai. Depresija dažnai pasireiškia taip vadinamais somatiniais ir vegetaciniais simptomais – nemaloniais jutimais širdies plote, šaltkrėčiu, gausesniu prakaitavimu, kraujospūdžio svyravimais ar sutrikusio virškinimo požymiais.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 21
