Moters savaitė Nr.12 (2022 m.)

Laima Vaikulė: ,,Kiekvienam skirtas savas likimas“

Šiandien, kai Laimai Vaikulei atsinaujino klastinga onkologinė liga, mes galime palinkėti jai tik sveikatos.

Tačiau dar tuomet, kai ji koronaviruso įkalinta gyveno Jūrmaloje, jos mintys buvo lengvos ir žaismingos.

Nuo 12-os esu tarp vyrų

Jus visą gyvenimą, koncertų ar žiūri komisijų metu, supa vyrai. Jaučiatės komfortiškai?

Aš nuo 12-os metų visą laiką sukuosi tarp vyrų: muzikos kolektyvai, orkestrai, televizijos projektai. Man tai įprasta. Tik yra viena sąlyga – nuolat reikia galvoti, ką kalbi. Man labai jauku tarp vyrų. Bet ir šiaip aš neturiu priešų arba žmonių, šalia kurių jausčiausi prastai.

Tai charakterio savybė?

Taip. Aš Avinas. Gal tai lemia, bet galiu sugyventi su bet kuriuo žmogumi.

O jeigu iškyla konfliktas?

Bet koks ginčas – kvailystė. Jūs gi suprantate… Nieko neįmanoma nuginčyti. Kiekvienas turi savą tiesą. Todėl gali filosofuoti iki pamėlynavimo, tačiau savo neįrodysi. Jeigu tai itin svarbu, galiu užsispirti ir nenusileisti net ir vyrams. Tai dažniausiai liečia profesinius dalykus, koncertų programas. 

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 12

Andžela Ankvab: ,,Mokausi gyventi iš naujo“

Moters savaitė

Šios moters kontaktus man davė gera draugė – psichologė, kuri konsultuoja Andželą jau beveik pusę metų. Andžela pati norėjo šnekėtis – papasakoti savo istoriją ir perduoti kitoms moterims skaudžią patirtį kaip gyvenimo pamoką. 

Prisipažinsiu, tai buvo vienas sunkiausių mano interviu, nes pirmą kartą gyvenime nenutuokiau, ko klausti…

Andžela, kalbamės su Jumis, nes prašėte susitikti – norite perduoti žinią kitoms moterims. Kodėl tai jums svarbu?

Todėl, kad šiandien aš gimiau antrą kartą. Ir visa širdimi noriu duoti patarimą toms, kurios pakliuvo į tokią pačią aklavietę, kaip ir aš. Tai yra, noriu įspėti visas, kurios naiviai tiki, kad vyrai – tai saugumo uostai, patikima siena, globėjai, pinigų ,,darytojai“. Noriu įspėti visas naivuoles, kurios mano, kad joms nusišypsos laimė ir jos laimingai pasens šalia savojo arba, jeigu kas ir atsitiks, susiras kitą tokį patį.

Aš pažįstu ne vieną laimingai ištekėjusią moterį, kuri gyvena šalia vieno ir to paties vyro visą gyvenimą.

Vadinasi, joms pasisekė. Manau, tai ne tik pačios moters nuopelnai, bet ir Dievo dovana. Esu beveik tikra, kad tokios santuokos yra nulemtos, bet jų tiek mažai, kad mes vertiname jas lyg pasaką, kuri baigiasi: ,,ir gyveno ilgai bei laimingai“. Bet tai pasaka. O realybė yra kitokia.

Man atrodo, kad šiandien moterys jau nėra tokios naivios, kaip anksčiau, ir gana blaiviai vertina savo ir vyrų galimybes… Mažai kuri tikisi, kad vyras yra ,,aukso puodas“ arba gelbėjimosi ratas.

Jeigu jūs pati to nepatyrėte arba jūsų aplinkoje nėra panašių istorijų, tai dar nereiškia, kad šiandien visos moterys racionalios ir blaiviai mąstančios.

Aš gimiau normalioje, sunkiai dirbančių tėvų šeimoje, tačiau aplinkiniai, ypač vyrai ir vaikinai, visą laiką (nuo paauglystės) įrodinėjo man, kad esu graži. Visos moterys kartojo, kad su mano išvaizda – ,,susirask gerą vyrą“ ir dirbti nereikės nė dienos. Tokie žodžiai labai glostė mano savimeilę, jaunystėje net šiek tiek piktnaudžiavau savo grožiu, bet vis tiek maniau, kad baigusi vidurinę studijuosiu, įgysiu profesiją ir net padarysiu karjerą. Labai patiko vizijose matyti save turtingą, gražiai apsirengusią vadovę.

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 12

Hugh Laurie – garsiausias daktaras pasaulyje

Sėkmės lydimam aktoriui, režisieriui, scenaristui ir muzikantui Hugh Laurie birželio 11 dieną sukako 63 metai. Sociopato genijaus daktaro Hauso vaidmeniu visame pasaulyje išgarsėjęs britų komikas prisipažįsta: jis nemoka būti laimingas. Kas trukdo sėkmingam aktoriui mėgautis gyvenimu?

Mama manęs nemėgo 

Jamesas Hugh Columas Laurie gimė 1959 metų birželio 11 dieną Blackbird Leys mieste, Oksforde. Jo motina Patricia, namų šeimininkė, save vadino keturis vaikus užauginusia moterimi, o tėvas Williamas George Renaldas Mundell „Ran“ Laurie visą gyvenimą dirbo gydytoju. Ir sportavo – buvo 1948-ųjų Londone vykusių žaidynių olimpinio aukso medalininku irklavimo varžybose.


Tarp Hugh (savo pirmojo vardo Hugh niekada nevartojo) ir vyresniojo brolio bei seserų buvo didelis amžiaus skirtumas, todėl, pasak aktoriaus, jis visada jautėsi kaip vienintelis vaikas šeimoje. Pasak seserų, mama jaunėlį mylėjo labiau nei visus vaikus, tačiau pats Hugh tikina, kad mama jo nemėgo, nes jis ją visada tik nuvildavo.

 

Aktoriaus santykiai su mama visada buvo įtempti, jis vadino ją „presbiterione savo charakteriu ir nuotaika“ ir nejautė jokio artumo iš jos pusės. Būtent tada, ankstyvoje vaikystėje, Hugh Laurie ištiko pirmieji depresijos priepuoliai, kilo nepasitikėjimas ir ramybės neduodančios abejonės savimi. Beje, iki dabar aktorius taip ir neišmoko jaustis laimingas, nors norėtų džiaugtis gyvenimu.

Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 12

Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė
Moters savaitė