Moters savaitė Nr.09 (2021 m.)
Šviesi ir dvasinga Laimos Kybartienės išmintis
Labai nustebau, kai Laima Kybartienė (62) interviu laiką paskyrė 8 val. ryte. Garsi laidų vedėja minutės tikslumu planuoja savo darbo dienos laiką ir užsimena, kad labiausiai pasiilgsta laisvų akimirkų, kurias galėtų skirti tik sau.
Laima, ar Jūs kiekvieną rytą taip anksti keliatės?
Taip. Dienos metu neturiu nė minutės laisvo laiko, o pasikalbėti norisi ramiai ir nuoširdžiai. Vienuoliktą valandą prasideda filmavimas, bet prieš tai aš dar sportuoju.
Mano gyvenimo ir veiklos grafikas labai suspaustas. O visai neseniai atsivežiau savo mamą, kuriai 89-eri metai. Todėl ir šiandien ryte tik spėjau jai pagaminti pusryčius ir dabar skiriu laiką jūsų interviu.
Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvenate? Ar koronavirusas pakoregavo Jūsų gyvenseną?
Per visą laikotarpį, kai prasidėjo ši pandemija, nuolat stebėjau savo emocijas ir supratau, kad aš, kaip ir kiti žmonės, esame unikalios būtybės, gebančios prisiderinti prie pačių sunkiausių situacijų. Juk žmonės išgyvena baisias, sunkias ligas, ligoninėse būna uždaryti daugybę metų ir dar geba išmintingą žodį tarti ir savo giminaičius mylėti.
Dirbdama sveikinimų laidoje turiu galimybę tiesiogiai prisiliesti prie žmonių gyvenimų. Dažnai bendrauju su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie turi daug lėtinių ir sunkių ligų. Bet jie atsikelia ir nukeliauja iki pašto, parduotuvės susimokėti už muzikinį sveikinimą draugui, kaimynui, giminaičiui ar broliui. Mokausi iš jų tos stiprybės, jų gebėjimo visiškai nepanikuoti.
Aš nurimau ir supratau, kad šis laikotarpis manyje ugdo kantrybę. Kasdien mėginu atrasti ir užauginti savyje ramybės pojūtį. Juk turiu labai daug dalykų, kurie džiugina: savo šeimą, vaikaičius, mamą. Su jais visais galiu daug bendrauti. Ir, ačiū Dievui, aš turiu darbą, kuris man patinka ir teikia didelį malonumą.
Gyvenimas, kurį padovanojo kitas
Alytiškio Gedimino Jurčikonio (26) sukrečianti ligos istorija klastingai prasidėjo dar tada, kai jam buvo vos 10 metų. Pirmą kartą jis ligoninėje atsidūrė dėl blogų kraujo tyrimų, kurie iškart atskleidė rimtą žarnyno ligą, užtrukusią kone dešimtmetį. „Trys mėnesiai praėjo, kaip gyvenu su naujomis kepenimis, tris mėnesius džiaugiuosi medikų dėka išsaugojęs gyvybę“, – šypsosi jaunas vyras, kuriam buvo persodintas donoro organas – kepenys.
„Savijauta palyginti gera, nors judu dar ne tiek, kiek tą darydavau anksčiau. Stropiai saugausi, vykdau visus medikų nurodymus, o juk dar ir COVID‘as nuolat visur tyko. Sėdint užsidarius namuose yra sunku psichologiškai, bet kai žinau, kad visa tai vieną dieną baigsis, tampa lengviau, laukiu, kada vėl galėsiu grįžti į darbą“, – savo kasdienybės nuotaikas vardija Gediminas, kas dvi savaites Santaros klinikose atliekantis įvairius tyrimus, ten pat reguliuojantis geriamų vaistų dozes ir neprarandantis vilties, jog jau už mėnesio bus darbingas.
12 nerimtų prietarų apie rimtus dalykus
Dažnas, ko gero, pasakytų – „jokiais prietarais netikiu“ – ir tą pačią akimirką, išvydęs kelią kertančią juodą katę, „dėl viso pikto“ nusispjautų per petį. Ne veltui JAV kasmet parduodama beveik 10 mln. triušio letenėlių, o Anglijoje – milijonas keturlapio dobilo lapelių. Tokių laimę ar negandas lemiančių „amuletų“ apstu ir kalbant apie pinigus, tačiau finansininkai į juos žvelgia racionaliai. Tad priešais Jus 13 nerimtų prietarų, kalbančių apie labai rimtą dalyką – pinigus, kuriais dalijasi laidos „Piniginės reikalai“ vedėja Odeta Bložienė.
- Nedėkite rankinės, kurioje yra piniginė, ant žemės – prarasite pinigus. Sakoma, kad moterys yra prietaringesnės, tačiau laikydamosi šio prietaro jos iš tiesų neklysta. Vertingus daiktus geriau saugoti ir nepalikti netinkamose vietose. Tik taip būsite tikri, kad išvengsite netikėtų išlaidų dėl užmaršumo ar vagystės.
- Šluotą namie laikykite tik šeriais į viršų, kitaip iššluosite pinigus iš namų.Norisi patikinti: jei pinigų namie nelaikysite, jų nei šluota neiššluosite, nei su šiukšlėmis laukan neišnešite. O gal net ir vieną kitą eurą palūkanų susišluosite. Pinigai vokuose, vazonuose, sofos atkaltėse ar mikrobangų krosnelėse yra linkę apkerpėti ir neatnešti jokios naudos, išskyrus tikimybę jų netekti gaisro, vagystės ar net namų švarinimosi metu.
