Moters savaitė Nr.04 (2021 m.)
Nomeda Marčėnaitė: ,,Svarbiausia – nesusireikšminti“
Nomedos Marčėnaitės gyvenimas ir mintys man visada primena Marakešo turgų: daug kvapų, spalvų, garsų. Į tokią vietą visada norisi sugrįžti, ilgėliau ten pabūti ir pasižvalgyti…
Kai prieš kelias dienas tarėmės dėl interviu, pokalbį atidėjote, nes vieną dieną filmavote laidą, o kitą – šventėte gimtadienį. COVID’o ribojimai, matyt, šventimą šiek tiek ribojo?
Šis gimtadienis buvo šiek tiek kitoks, bet tikrai puikus. Atrodė, kad niekas nepraleido progos manęs pasveikinti. Viskas vyko virtualybėje, kurioje šiandien mes visi daugiau ar mažiau gyvename. Aš tiesiog nuplaukiau su nuostabiai šiltų sveikinimų lavina. Netgi jutau švelnų jų perdozavimą, mat esu labai jausminga ir nežinojau, kaip teisingai į visą tą gėrio jūrą reaguoti. Juk tai nebuvo formalūs sveikinimai, o tik man vienai surasti ir skirti žodžiai.
Per šį gimtadienį gavau krūvą savo portretų, kuriuos siuntė facebook‘o bičiuliai iš ,,Papai Šėliojimų“ projekto. Tokios dovanos yra pačios gražiausios, nes pačios širdingiausios. O viena mergytė, ,,Papai Šėliojimų“ projekte dalyvavusi kartu su mama, portretą man atsiuntė fiziškai. Buvo labai gera.
Klubo „Mes Kitaip“ įkūrėjos „skrieja“ žirgais!
Jeigu šiame gyvenime dar kas nors nustebina, o jei dar ir maloniai, tai reiškia, kad radai dar vieną temą savo rašiniui. Taip nutiko ir šį kartą, kai aš sužinojau, kad Leskavoje (Prienų r.) dvi moterys, mama Edita Ežerskienė su dukra Lijana yra įkūrusios klubą „Mes Kitaip“ ir užsiima… žirgais. Sakytum, gal tokiu vyrišku užsiėmimu, kol nepamatai nuotraukų su žirgais iš įvairių fotosesijų ir Lijanos, sėdinčios balne per varžybas. Tuomet ir supranti, kad žirgas ir moteris tinka tiesiog tobulai.
Asta Onutė Sabaliauskienė: ,,Liga – tai malonė, o ne nuosprendis“
Asta Onutė nemėgsta viešumo, tačiau kalbėtis sutiko, nes nori įkvėpti vilties ir tikėjimo tiems, kurie susidūrė su sunkia liga, tiems, kuriuos myriop pasmerkė medikai, kuriems nebepadeda jokie vaistai.
Jūsų energija išties įkvepianti. Visgi kalbant telefonu minėjote apie savo sunkias ligas…
Aš buvau ligų enciklopedija. Nuo jaunystės mane vargino nuolatinė migrena, sinusitas, bronchitas, moteriškos ligos (visokie tepimai, uždegimai), nuolat kamavo skrandis, angina, bėrimai, spuogai ant veido, pleiskanos, lūžinėjantys nagai. Po to šį sąrašą papildė sąnarių skausmas, išsiplėtusios venos, tinstančios kojos, akmenys tulžies pūslėje. Nepamenu savęs visiškai sveikos. Gerti įvairias tabletes ir jausti skausmus ar kitokius kūno negalavimus man buvo natūrali būsena. Ilgai galvojau, kad taip ir turi būti. O giminaičiai ,,ramindavo“: ,,Džiaukis, jei skauda – vadinasi, dar esi gyva.“ Ir aš mėginau džiaugtis. Kol išgirdau diagnozę – vėžys.
