Moters savaitė Nr.02 (2022 m.)
Vaida Kurpienė: ,,Bet kokie draudimai yra blogai“
Didžioji dauguma lietuvių mielai neria į apsivalgymo nuodėmę, o po to ima save linčiuoti dėl priaugtų kilogramų, suprastėjusios savijautos. Tai ypač dažnas reiškinys po didžiųjų, sočiųjų metų švenčių. Kaip padėti sau, kaip sublogti ir geriau jaustis, kalbame su sveikos mitybos specialiste, dietiste, knygos ,, Liekna visam gyvenimui” autore Vaida Kurpiene.
Vis dar gaji lietuvių tautos tradicija per šventes prisikimšti pilvus. Smūginiai maisto kiekiai turbūt itin kenkia sveikatai?
Persivalgymas, sėslios pramogos prieš televizorių per šventes ir akivaizdūs rezultatai iškart po jų: rūbai braška, svarstyklės rodo daugiau, o savijauta – prastesnė. Tai lyg ir suvokiame, bet dar reikia pabaigti visus maisto likučius, maisto juk neišmesi… O jau tada – metas pabadauti ar laikytis dietos, neva tokiu būdu greitai susigrąžinsime buvusį svorį ir gerą savijautą. Ne viskas taip paprasta.
Pirmiausia keli žodžiai apie maisto likučius. Atminkite, kad paruoštas maistas negali būti laikomas šaldytuve ilgiau nei tris dienas. Jei jį valgome, nuodijame savo organizmą. Plika akimi gedimo proceso nematyti, bet juk nematome ir oro arba bakterijų… Jei liko daug maisto, sudėliokite jį mažomis porcijomis į maistui šaldyti skirtus maišelius ar dėžutes ir sudėkite į šaldymo kamerą. Vėliau bus patogu atsišildyti ir suvartoti, tai pravers dienomis, kai esate labai užimti.
Ar tikrai visą (bet kokį) maistą galima šaldyti? Pavyzdžiui, ar galima užšaldyti baltą mišrainę?
Visas maistas gali būti šaldomas, svarbu šaldant neprigrūsti pilnos šaldymo kameros, kad pats užšalimo procesas vyktų greičiau. Taip išlaikoma puiki maistinė vertė, o konkrečiai šiuo atveju išvengsite organizmo alinimo per dideliu maisto kiekiu ar pasenusiais produktais.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 2
Brigita Paulauskienė: ,,Piešimo terapija – kelias į save“
Fraktalinio piešimo ir jogos mokytoja Brigita Paulauskienė atrado šį piešimo būdą, kuomet pati buvo panirusi į sunkią depresiją. Šiandien ji padeda kitiems. Susipažinkite su savitu fraktalinio piešimo metodu ir jūs.
Esate fraktalinio piešimo mokytoja. Tikrai ne visi žino, kas yra tie fraktalai. Gal galite šiek tiek apie juos papasakoti?
Fraktalai ir fraktalinis piešimas – šiek tiek skirtingi dalykai.
Fraktalinis piešimo metodas yra autorinė piešimo ir savianalizės metodika, kuri įkvėpimo semiasi iš fizikos ir matematikos. O fraktalas yra fizikinis terminas, kuris kalba apie gamtoje susidarančias netaisyklingas formas. Kaip tik jas praeitame amžiuje ir tyrinėjo mokslininkas Benua Mandelbrotas.
Mokslą visada domino, kaip kuria gamta. O gamta chaoso nekuria. Ji kuria harmoningas formas, kuriomis mes žavimės. Mokslas, tyrinėdamas tas formas, jų susidarymą (pvz., medis, debesys, kalnų formos ir pan.) atrado šį fraktalinį principą.
Fraktalas (jei kalbame apie gamtą) – tai forma, sudaryta iš dalių. Ne iš bet kokių dalių, o detalių, kuriose visada yra užkoduota ir visuma. Pavyzdžiui, medis yra visuma, o medžio lapas yra jo detalė. Tačiau, jei pažiūrėsime į tą lapą, pamatysime, kad jame užkoduota medžio forma: kotelis atspindi kamieną (jei jį pačiupinėsime – jis yra šiurkštesnis ir primena medžio žievę), gyslutės savo forma neįtikėtinai primena medžio šakas, o žalioji lapo dalis – medžio lapiją.
Taip yra visur – mažesnė detalė atspindi didesnę. Netgi žmogaus kūnas: mūsų plaštakos forma panaši į žmogeliuką su dviem rankomis, kojomis ir galva.
Kuo ypatingas šis piešimo metodas?
Fraktalinį piešinį mes piešiame intuityviai – užmerktomis akimis. Jį galima būtų pavadinti mūsų gyvenimo detale.
Įsivaizduokime, kad mūsų gyvenimas yra tarsi filmas, sudarytas iš kadrų, tai yra dienų, valandų, minučių. Jeigu žmogus valandą kitą piešia fraktalinį piešinį – tai šis piešimo procesas taip pat yra jo gyvenimo detalė.
Nuostabi filosofija sako, kad kiekviena mūsų gyvenimo detalė atspindi visumą. Todėl, kokia yra toji piešimo valanda, koks piešinys, toks ir mūsų gyvenimas.
Fraktalinis piešinys kaip detalė yra labai informatyvus – jį galima ,,perskaityti“, iššifruoti ir pasakyti apie jį piešusį žmogų daug įvairių dalykų: atskleisti charakterį, galimybes, tam tikrus talentus, šiek tiek galima pasakyti ir apie sveikatą bei apie tai, kaip jis formuoja savo ateitį.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 2
Iškalbingasis darbo stalas
Darbo stalas namuose arba darbe apie jus pasako daugiau nei norėtumėte… Psichologai pagal darbo stalo tvarką, daiktus ant jo ir kitas detales sukūrė tipinius jų šeimininkų psichologinius portretus. Telieka nužvelgti savo ir kolegų darbo stalą ir galbūt skubiai jį susitvarkyti…
MANIPULIATORIŲ kitais žmonėmis darbo stalas
Paprastai jis būna…
…jei tai moters darbo stalas, jis gali būti apkrautas minkštais žaisliukais, jei vyro – įmantriais, brangiais (ar kičiniais) aksesuarais. Toks stalas būna apstatytas įvairiaspalviais segtuvais, padabintas įspūdinga užsklanda monitoriaus ekrane, neretai apklijuotas ryškiais lipdukais, ant jo stovi kažkieno padovanotas puodelis su juokingu užrašu ir pan.
Šis stalas išduoda…
…kad jūsų iššūkis pasauliui – ,,Mylėkite mane už tai, kad aš ,,įspūdingas“, ,,išdykėliškas“, „linksmas ar moteriška”.
Iš tikrųjų išvardytas jus supančių daiktų rinkinys yra charakteringas manipuliatoriui, gebančiam priversti kitus paklusti savo valiai. Jūs mokate išsisukti nuo sunkesnių darbo užduočių, stengiatės visiems atrodyti geresnis nei esate, tokios moterys dažnai (reikalui esant) vaidina silpnas būtybes. ,,Na, kokie gi gali būti reikalavimai tokiai žavingai moteriai, argi jų negalite patikėti solidiems firmos darbuotojams“ – šaukte šaukia kiekviena ant jūsų rašomojo stalo esanti smulkmena.
Vyrai gi – atvirkščiai – silpnumo nerodo, bet nuoširdumo iš jų tikėtis taip pat neverta. Tai žmonės-chameleonai.
Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr. 2
