Akistata Nr.07 (2022 m.)
Mentų gaujos „galva“ ir „smegenys“ gyvenimą kuria už kalėjimo grotų
Vilniaus apygardos teismas (VAT) po daugiau nei šešerių metų baigė nagrinėti vieno didžiausio Lietuvoje veikusio nusikalstamo susivienijimo bylą, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti net 32 asmenys, kaltinti 150 įvairių nusikaltimų padarymu. Šios gaujos lyderiai „Akistatos“ skaitytojams jau pažįstami – tai vilniečiai Marjanas Taraškevičius, pravarde Marekas ir buvęs policijos pareigūnas, vadintas gaujos smegenimis arba pilkuoju kardinolu, Vincentas Mačiulaitis-Vincukas. Kai kuriuose sluoksniuose ši gauja buvo net vadinama Mentų brigada.
Priminsime, kad bylos duomenimis, kuriuos surinko Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei prokurorai atlikdami ilgalaikius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimus, nusikalstamas susivienijimas buvo suburtas 2007 metų viduryje ir veikė iki 2011-ųjų lapkričio mėnesio Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos Respublikose, Rusijos Federacijoje, Nyderlandų Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Susivienijimas užsiėmė neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, jų kontrabanda.
Kaip rašoma byloje, M. Taraškevičius ir V. Mačiulaitis koordinavo šios gaujos narių ir kitų asmenų veiksmus, skirstė jiems vaidmenis, derindavo kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, cigarečių gabenimo schemas, tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus konkrečių nusikaltimų metu.
Nuo nusikalstamo susivienijimo gyvavimo pradžios gaujos nariai Lietuvoje įsigijo keliolika krovinių pervežimo įmonių, kelias dešimtis vilkikų, puspriekabių, kuriose buvo įrengtos slėptuvės cigaretėms gabenti, klastojo automobilių identifikavimo numerius.
Plauti pinigus padėjo advokatas ir antstolė
Klaipėdos apskrities pareigūnai, vykdydami tarptautinį, itin didelės apimties tyrimą, sužinojo, kaip minėto nusikalstamo susivienijimo lyderis Kęstutis Klemauskas (38 m.), legalizavo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.
Ilgus metus Airiją terorizavusi lietuvių gauja buvo sutriuškinta dar 2020-ųjų vasarą. Per policijos operaciją prieš pusantrų metų sučiupta 18 įtariamųjų ir rasta kone milijono eurų vertės turto – grynųjų, automobilių ir kitų daiktų. Grupuotės veikimo modelis buvo tradicinė prekybos žmonėmis schema – Lietuvoje jie užverbuodavo socialinių įgūdžių neturinčius jaunuolius, pasiūlydavo jiems pelningą darbą užsienyje, o išvežę į Airiją versdavo gatvėse prekiauti heroinu.
Manoma, kad taip narkotikais prekiauti buvo priversta bent 100 žmonių, kurie gaujos vadeivoms sukrovė milžiniškus turtus, tačiau „purvinus“ pinigus dar reikėjo legalizuoti. Klaipėdos policija paskelbė, kad išaiškino vieną tokią pinigų plovimo schemą. K. Klemausko šeimos narė (61 m.) pasiskelbė, jog ji savo buto rūsyje Plungėje atrado 150 000 eurų. Patarta advokato ji kreipėsi į antstolę, kuri sutiko surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo dokumentą dėl neva rastų pinigų. Tyrimo duomenimis, įtariama suklastoto dokumento pagrindu, moteriai notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės į tuos pinigus liudijimas. Įtariama, kad dalis šių legalizuotų pinigų buvo panaudoti vienoje iš K. Klemauskui priklausančių įmonių.
Sausio viduryje Plungės mieste ir rajone policijos pareigūnai sulaikė įtariamo K. Klemausko šeimos narę, vienos jo įmonių buhalterę (43 m.) bei antstolę (53 m.).
Lagaminą su heroinu atitempė dviračiu iš Baltarusijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai, kuriai pirmininkavo teisėjas Arūnas Budrys, teko išklausyti neįtikėtiną istoriją, kurią įvertinę, jos autorių Vokietijos pilietybę turintį tadžiką Christianą Seelą (55 m.) į pataisos namus pasiuntė 8 metams.
Pasak kaltinamojo 2020-ųjų spalį jis automobiliu atvažiavo iki Medininkų kelio posto – mat Baltarusijoje reikėjo galutinai sutvarkyti mirusio tėvo buto pardavimo sandorį. Automobilį paliko prie valstybės sienos esančios degalinės stovėjimo aikštelėje, o sieną kirto dviračiu. Sutvarkęs buto pardavimo reikalus, jis susiruošė keliauti atgal į Lietuvą, ten pasiimti automobilį ir grįžti į Vokietiją. „Kol prie sienos kuičiausi apie dviratį, prie manęs priėjo kažkoks vyrukas ir ėmė kalbinti. Paklausė, kur važiuoju, atsakiau, kad į Vokietiją. Tai jis ir klausia, gal galiu į Lietuvą pervežti jo lagaminą, palikti degalinėje, iš kur vėliau jį pasiimsiąs draugas. Pats, girdi, iš šalies išvažiuoti negalintis dėl politinės situacijos, – toliau neįtikėtiną istoriją rietė Ch. Seelas. – Iš pradžių lyg ir keistas pasirodė prašymas, bet apžiūrėjęs lagamino turinį, be drabužių nieko įtartino nepastebėjau. Tad prisikabinau lagaminą ant ratukų, sėdau ant dviračio ir numyniau per kelio postą“.
Keistasis keliautojas patraukė muitininkų dėmesį ir jie paprašė Ch. Seelą, kad šis parodytų, ką vežantis lagamine. Akylūs pareigūnai už apmušalo iš karto pastebėjo įtartiną paketą.
