Akistata Nr.33 (2022 m.)
Nesiseka apsaugoti vaikų nuo lytinio išnaudojimo
Kol mūsų šalies įstatymų leidėjai svarsto ir ginčijasi dėl pedofilų registro būtinumo, vaikų prievartautojai ir toliau renkasi aukas ir jas išnaudoja. Ypač parankūs tokiems „darbams“ yra socialiniai tinklai, kur būnant nematomam galima apsimesti kuo tik nori ir taip į savo tinklus įtraukti net ir mažamečius.
Policijos departamento duomenimis, per šių metų 6 mėnesius išaiškinta 13 vaikų tvirkintojų (LR BK 153 str. – Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) ir beveik 150 pornografijos mėgėjų (LR BK 309 str.), kurių dažnas „grožėjosi“ vaizdais su lytiškai išnaudojamais vaikais.
Nemaža dalis specialistų yra įsitikinę, kad tik nedidelė dalis vaikus nuskriaudusių asmenų būna patraukiami atsakomybėn ir net, jei tai pavyksta padaryti, tokios bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose. O vengiant vaiko tapatybės identifikavimo, apie tokias bylas žiniasklaida turi labai menkų galimybių parašyti. Tad visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad seksualinė vaikų prievarta – menka problema.
Šių metų gegužę Europos Komisija (EK) nutarė imtis ryžtingesnių veiksmų ir priversti interneto paslaugų teikėjus kovoti su vaikų pornografija – tam buvo pasiūlytos naujos taisyklės, įpareigojančios interneto paslaugų teikėjus išaiškinti vaikų pornografiją savo tinkluose, pranešti apie ją ir ją pašalinti.
EK paragino Hagoje įkurti europinį kovos su vaikų lytiniu išnaudojimu centrą, dirbsiantį su Europolu. „Šiandien mums nesiseka apsaugoti vaikų“, – įspėjo už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ilva Johanson (Ylva Johansson).
Panevėžio neapsėmė. Kaunas po vandeniu atsidurtų per 15 minučių
Panevėžyje, lūžus šliuzui Ekrano gamyklos tvenkinyje, į Nevėžį plūstelėjo didelis kiekis vandens, upė patvino, buvo apsemtos kai kurios teritorijos. Tai jau ketvirtoji šiemet užtvankos avarija: griuvo Tauragės rajone esanti Adakavo, Kaišiadorių rajone – Palapojės ir Molėtų rajone – Spiečiūnų užtvankos. Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios.
Nors Panevėžyje didesnių neigiamų padarinių ir išvengta, tačiau statistika rodo, jog per metus avarinė situacija ištinka 3-4 užtvankas. Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų informacijos nėra.
O kas atsitiktų, jei sugriūtų didžiausia Lietuvoje esanti užtvanka – Kauno hidroelektrinė (KHE)? KTU mokslininkai yra parengę Kauno katastrofinio užtvindymo modelį.
Ledynai bejėgiai prieš visuotinį atšilimą
Karščių dusinama Italija skaudžiai išgyvena šylančio klimato pasekmes. Neabejojama, kad Dolomitinių Alpių karaliene vadinamos Marmolados viršukalnėje būtent dėl atšilimo nuslinko ir šimtus metų stovėjęs ledynas.
Milžinišką laviną sukėlė, kaip manoma, dėl aukštos temperatūros atskilęs didžiulis ledo luitas. Ledo ir uolienų masė, viską šluodama savo kelyje, šiauriniu šlaitu iš 2800 metrų aukščio nukrito kelis šimtus metrų žemyn į pėsčiųjų taką, kuriuo geru oru pasižiūrėti į kalnus traukia ne tik alpinistai, bet ir turistų būriai. Iš pradžių buvo pranešta apie 30 dingusių žmonių, tačiau vėliau aukų skaičius sumažėjo. Pasitelkę dronus, termovizorius ir sraigtasparnius gelbėtojai ledyne įstrigusių žuvusių žmonių kūnų ieškojo savaitę. Dėl pavojingų meteorologinių sąlygų, baiminantis, kad griūtis dar kartą pasikartos, paieškos ne kartą buvo nutrauktos. Galiausiai patvirtinta, kad ledyne žuvo 11 tragedijos metu ant jo buvusių alpinistų: 9 italai ir 2 Čekijos piliečiai.
Tarp žuvusiųjų 8 vyrai, iš kurių 2 italų gidai ir 3 italės moterys. Jauniausiam žuvusiam Nikolui Zavatai buvo 22-eji, vyriausiai Lilijanai Bertoldi – 54 metai.
Kai kurių jų tapatybę pavyko nustatyti tik atlikus DNR testus, nes milžinišku 300 km per valandą greičiu ritęsis ledynas kūnus neatpažįstamai sumaitojo, gelbėtojams teko rinkti aukų kūnų dalis. Dar 8 asmenys – 6 italai ir 2 vokiečiai – sužeisti ir paguldyti į Trento ligoninę.
Mokslininkai sako, kad šią netikėtą tragediją buvo galima nujausti, nes ledynas nuolat mažėjo, o itin anksti prasidėję šios vasaros karščiai jį pavertė dar trapesniu. Šimtus metų nepajudinamai stovėjęs didžiausias dolomitų ledynas, traukęs begalę kalnų mėgėjų, neatlaikė dešimtmečius jį veikusio visuotinio atšilimo. O didžiuliai šios vasaros karščiai tapo paskutiniu kirčiu, nulėmusiu siaubingą griūtį.
