Akistata Nr.05 (2022 m.)
Dvi košmariškos paros prievartautojo bute
Penkeri su puse metų – tiek laiko laisvės nematys dvi paras merginą žaginęs ir prievartavęs panevėžietis Tomas Mikolaitis (37 m.), o patirti išgyvenimai jo auką persekios visą gyvenimą.
2019 metų spalio pradžioje ant kojų buvo sukelti policijos pareigūnai – į juos kreipėsi sunerimusi Panevėžio apskrities gyventoja. Prieš tai moteris savo feisbuko paskyroje parašė, kad jau antra para nesulaukianti dukters Rasos (vardas pakeistas), kuri savo automobiliu išvažiavo susitikti su pažįstamu. Žadėjusi greitai grįžti, tačiau dingusi.
„Tą patį vakarą dar skambino, sakė, kad jai labai bloga, šnekėjo nerišliai, o paskui ryšys nutrūko ir daugiau nebegalėjau jai prisiskambinti“, – susijaudinusi pareigūnams sakė Rasos motina.
Nemažai tėvų vis dar auklėja vaikus diržu
Maždaug pusė Lietuvos gyventojų sunkiai identifikuoja smurtą prieš vaikus, o nemaža dalis jį vis dar laiko auklėjimo priemone – tai parodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.
Didžioji visuomenės dalis sutinka, kad vaikystėje patirtas smurtas palieka pėdsakus visam gyvenimui. Šiandien žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos. Tyrimo dalyviai smurtu prieš vaikus dažniausiai įvardijo fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.) ir kt.
Vilniaus apylinkės prokurorės Rūtos Šipkauskienės teigimu, smurtas prieš vaikus turi ir kitų formų, apie kurias dažnai nesusimąstome. „Pavyzdžiui vienoje byloje moteris buvo kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo susargdino naujagimę. Žinodama, kad laukiasi ji elgėsi nerūpestingai, buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui. Paskutiniu nėštumo periodu ji vartojo narkotines ir psichoaktyvias medžiagas, kurios toksiškai veikė vaisių, sukeldamos jo organizmo pripratimą šioms medžiagoms. Dėl to naujagimei pasireiškė narkotinės abstinencijos simptomai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu ji dėl neatsargumo sutrikdė mažametės dukros sveikatą. Teismas pripažino moterį kalta ir paskyrė jai galutinę vienų metų laisvės apribojimo bausmę su tam tikrais įpareigojimais“, – patirtimi dalijosi prokurorė.
Nepilnametė įkalbėjo draugą nužudyti ją atstūmusį vaikiną?
Kauno apygardos teismas (KAT) paskelbė nuosprendį neviešuose teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėtoje Nojaus A. (18 m.) nužudymo byloje. Nors įtarimai dėl jo nužudymo buvo pateikti dviem nepilnamečiams, teismas kaltu pripažino tik vieną iš jų.
Kai 2019 metų gegužės 9-ąją į namus negrįžo po pietų kažkur išėjęs jaunas jurbarkiškis Nojus A., Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos moksleivis, jo motina, neaptikusi sūnaus pėdsakų, kreipėsi į Jurbarko policiją. Praėjo dar kelios dienos, bet rezultatų nebuvo, tad sunerimusi moteris kreipėsi ir į žiniasklaidą, ir į socialinių tinklų vartotojus. Motina teigė žinanti tik tiek, kad lemtingąją dieną Nojus buvo pas draugą, draugas palydėjęs jį iki parko, o nuo to momento sūnus prapuolęs. Moteriai šiurpą kėlė tai, kad sūnaus telefonas buvo išjungtas, o visi duomenys, buvę jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, staiga ištrinti. Be to, vienas Nojaus draugas prakalbo, esą sūnus prekiavęs narkotikais ir „prisidirbęs čigonams“ – šie esą jį gaudantys, o jis nuo jų slepiasi.
