Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Moters savaitė Nr.19 (2021 m.)

Donata Račaitė: ,,Sunkiausia man – nieko neveikti“

Donatos Račaitės balsą ir veidą pažįsta visa Lietuva, mat ji TV3 eteryje skaito žinias. Šio pokalbio metu ji dalijosi savo darbingo gyvenimo kasdienybe, stebino teisingumo pajauta ir atsakomybės jausmu. Taigi, kaip ir kuo gyvena viena populiariausių Lietuvos žinių vedėjų?

Donata, kaip prasidėjo ši jūsų diena?
Kadangi po visos savaitės darbų turiu laisvadienį, ši diena prasidėjo gana tingiai, ramiai, su kava, nieko konkrečiai neplanuojant. Labai mėgstu tokius neskubius rytus, kai gali pasimėgauti laiku tik sau. Nors iš tiesų truputėlį sąžinė graužia – matau, kad protarpiais lenda saulė ir labai vilioja į lauką pasidžiaugti paskutinėmis šiltesnėmis dienomis. Sparčiais žingsniais judame tamsaus ir šalto rudens link, todėl visgi susiruošiu ir išeisiu pasivaikščioti, pakvėpuoti ir pasidžiaugti grynu oru.

Ar turite Vilniuje savo mylimų pasivaikščiojimo vietų?

Nors esu kaunietė, bet šiuo metu išties gyvenu Vilniuje, visai netoli savo darbo. Kai šiandien prabudau, pirmoji šmėstelėjusi mintis buvo vykti į gimtąjį Kauną – visada taip darau, jei turiu kelias laisvas dienas. Labai myliu savo gimtąjį miestą ir visada, vos turiu progą, į jį pabėgu. Anksčiau Kaune mokiausi ir dirbau, o dabar tai mano poilsio miestas. Bet susiskambinusi su mama sužinojau, kad ji turi daugybę reikalų ir mes negalėsime viena kitai skirti daug laiko. Todėl šią kelionę atidėjau.

Ar teisingai supratau, kad Vilnius jūsų neprisijaukino, o ir jūs pati nesijaučiate čia lyg namuose?

Negalėčiau taip griežtai tvirtinti, bet vis tiek Vilnius man yra labiau darbo miestas. Čia daugybė galimybių, pats miestas labai gražus, čia gyvena didelis pažįstamų ir draugų ratas, kuris vis plečiasi, ir vis tiek labiausiai Vilnius asocijuojasi su darbiniais ryšiais ir reikalais. Kai turiu laisvadienių, vykstu į Kauną arba į mažesnius Lietuvos miestelius ar kaimelius – esu didelė jų gerbėja.

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr.19

„Mane sukūrė sapnai…“

Sako žurnalistė, rašytoja, vertėja ir sapnų aiškintoja Rita BANIENĖ – BANY. Ir tai neginčijama tiesa, nes jeigu ją šiandien pavadintume svarbiausia sapnų žinove Lietuvoje, gal ir atsirastų, kas ginčytųsi, bet man atrodo, jog šis epitetas tiktų labiausiai – niekas ir niekada nėra tiek daug kalbėjęs apie sapnus, skaitęs paskaitų, rašęs ir leidęs knygų. Tad šiandien, cituojant naujausios knygos „Sapnų valdovės paslaptys“ pavadinimą, ir kalbamės su sapnų valdove.

Pirmiausia būtų įdomu sužinoti, kaip Jūs pati atradote sapnų karalystę?

Tai prasidėjo dar vaikystėje. Aš visada sapnuodavau labai ryškiai – pasakos, miestai, neregėtos civilizacijos – man pačiai sapnai buvo labai gražūs, stebuklingi, greičiausiai disonavo su gana nuobodžiu to meto gyvenimu, ypač su pilkomis žiemomis. Ir aš visai nežinau kodėl, bet jau nuo paauglystės, priešingai nei visi, rašiau savo nakties, ne dienos, dienoraštį, kuriame ir užrašinėjau visus savo sapnus. Froidas tai pavadintų kompensaciniais sapnais, Jungas – kolektyvinės pasąmonės atplaišomis, o man jie siejosi su pranašingumu ir norėjosi mistinio jų aiškinimo. Tai daryti aš pradėjau dar tada, kai visi teoretikai ir teorijos manęs dar tik laukė ateityje. O ilgainiui mane iš tikrųjų suformavo mano sapnai.

Vis dėlto, sapnų akademijų ar universitetų tuo metu nebuvo, o specialybę rinktis reikėjo…

Esu diplomuota žurnalistė, ilgą laiką dirbau Lietuvos radijuje, savo brolio leidybos įmonėje „ŽLG“, bendradarbiavau „Moters“ žurnale, žodžiu, to, ko mokiausi, mano gyvenime buvo su kaupu, bet sapnai kaip hobis niekur nedingo. Juolab kad mane visada domino tie dalykai, kurie sovietiniais laikais buvo uždrausti, nes visi buvo realistai, garbino marksizmą–leninizmą, dairytis po anapusinį sąmonės pasaulį buvo beveik nusikaltimas. O per sapnus viskas tampa tarsi įmanoma: susapnuoji ir manifestuoji, transendencija – galimybė peržengti savo ribas ir pamatyti platesnį pasaulio vaizdą. Taigi galiausiai viskas pasisuko taip, kad žurnalistė, kurios hobis buvo sapnai, dabar tą hobį pavertė pagrindine savo veikla. Bent jau nuo 2003 iki 2017 metų ta veikla buvo labai aktyvi, plati, įdomi ir su sapnų pasauliu supažindino daug žmonių. Be to, per tą laiką išverčiau ir parašiau ne vieną knygą ir knygelę sapnų temomis: „Sapnų dienoraštį“, „Prietarai, sapnai, magiškos kortos“, „Sapnų takais“ ir paskutinė, pasirodžiusi šiais metais – „Sapnų valdovės paslaptys“.

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr.19

Akistata su onkologine liga

Onkologinės ligos – šiandienos visuomenės sveikatos rykštė. Tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dažniausias onkologinis susirgimas – krūties vėžys. Mūsų šalyje kasmet juo suserga apie du tūkstančiai moterų. Apie šios klastingos ligos priežastis, gydymą kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadove, gydytoja onkologe profesore dr. Elona Juozaityte.

Net ir sveiko žmogaus organizme yra vėžinių ląstelių. Kas lemia, kad vieni žmonės suserga onkologine liga, o kitus ši lemtis aplenkia?

Žmogaus kūnas yra sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios dalijasi ir tokiu būdu atsinaujina. Vėžys atsiranda tuomet, kai ląstelė išsigimsta – tai yra, kai atsiranda somatinė mutacija vienoje organizmo ląstelėje, kuri vėliau tampa vėžio pradininke. Pokyčiai ląstelėje – vėžio pradininkėje – kaupiasi ir pamažu prasideda nekontroliuojamas vėžinių ląstelių dauginimasis.

Pakitusios – vėžinės – ląstelės įgyja tam tikrų ypatingų savybių ir tampa pranašesnės už sveikąsias. Šis procesas panašus į Čarlzo Roberto Darvino sukurtą evoliucinę organizmų natūralios atrankos teoriją, pagal kurią išgyveno pakitę ir pranašesni organizmai. Kai vėžinės ląstelės tampa pranašesnės už sveikąsias,

jos tampa sunkiai kontroliuojamos ir sunaikinamos. Kita vertus, biologijos mokslo pažanga, molekuliniai genetiniai metodai jau sudaro galimybes identifikuoti, kur yra patologinė grandis vėžio išsivystymo patogenezėje, ir atsiranda naujas požiūris, kaip kariauti su vėžiu. Nors onkologija vystosi labai sparčiai, tačiau kol naujovės iš eksperimentinio lygmens pereina į klinikinę praktiką, užtrunka tam tikras laikas.

Vėžio vystymasis – tai daugiapakopis procesas. Transformacija iš sveikos ląstelės į navikinę neatsiranda staiga per vieną dieną, yra tam tikros pakopos ir įvairūs išoriniai veiksniai. Skirtingas onkologines ligas gali veikti skirtingi išoriniai veiksniai. Vienas iš akivaizdžių pavyzdžių – plaučių vėžys. Įrodyta, kad jis gali išsivystyti dėl išorinio poveikio – rūkymo. O štai krūties vėžiui atsirasti labai daug įtakos turi estrogenų poveikis, reprodukciniai dalykai – moterys vėlai gimdo, turi mažai vaikų arba visai negimdo, nežindo kūdikių krūtimi, labai ilgą laiką naudoja kontraceptikus, pakaitinę hormonų terapiją. Taip pat veikia gyvenimo būdo pokyčiai – mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, mitybos ypatumai. Visa tai sudaro palankią aplinką atsirasti pradinėms mutacijoms normalioje ląstelėje ir vėliau jai transformuotis į navikinę.

Tai, kad vieni žmonės suserga vėžiu, o kitus ši lemtis aplenkia, iš dalies priklauso nuo mūsų pačių. Kai ko mes negalime pakeisti – pavyzdžiui, to, ką paveldime iš tėvų, tačiau paveldimo vėžio nėra daug. Krūties vėžio yra paveldima nuo 5 iki 10 procentų. Tačiau ligą lemia ne vien genetika. Net ir esant paveldimumo rizikai susergama tik tada, kai organizme kažkas kinta, susidaro prielaidos atsirasti ligai, kažkas suveikia kaip onkologinės ligos paleidžiamasis mechanizmas. Kita dalis vėžio išsivystymo rizikos veiksnių priklauso nuo mūsų pačių. Visame pasaulyje pastebima tendencija sveikiau gyventi, žmonės raginami keisti savo gyvenimo būdą, daugiau judėti, sveikai maitintis, išlaikyti normalų kūno svorį, kad išvengtų onkologinių susirgimų.

Visą interviu skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje Nr.19