Akistata Nr.36 (2021 m.)
Kalėjimo „bachūrui“ – maloni teismo dovana
Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išnagrinėjo kauniečių brolių Ryčio Gudyno (29 m.) ir Deivido Ščesnavičiaus (23 m.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teisme (KAT) 2020 metų balandį priimto nuosprendžio, kuriuo vyresniajam broliui buvo skirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, o jaunėliui – laisvės apribojimas vieniems metams, įpareigojant mokytis, vakarais ir naktimis būti namuose.
Nuosprendį apskundė abu broliai ir jų advokatai Dainius Dargevičius bei Aleksandras Palamarčukas. D. Ščesnavičius apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti, o R. Gudynas – sušvelninti bausmę pripažinus, kad jis nužudė peržengęs būtinosios ginties ribas. Be to, prašyta 5 kartus sumažinti nužudytojo tėvams priteistą moralinį atlygį.
Nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2015 metų gegužės 27-ąją. Tą vakarą R. Gudynas Kaune apšaudė jaunuolių automobilį. Vienam vaikinui kulka pataikė į pilvą ir perskrodė kepenis – jis nukraujavęs mirė, o kitam buvo peršauta koja.
Ir nors apeliacinis teismas sušvelnino bausmę R. Gudynui, dar neaišku, kada jis išeis į laisvę, mat jaunas vyras šiuo metu teisiamas ir Vilniaus apygardos teisme (VAT) – už dar vieną nusikaltimą. Pakliuvęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (PN-AK) R. Gudynas buvo pripažintas „bachūru“. Įtariama, kad jis, kaip tikras „bachūras“, dažnai smagindavosi daužydamas už save žemesnio rango kalinius. Kartu su kitais R. Gudynui pateikti įtarimai pasikėsinus nužudyti 3 bejėgiškos būklės kalinius.
Moksleives seksui išnaudoję suteneriai liko laisvėje
Klaipėdiečiams, buvusiems sutuoktiniams Barborai ir Žilvinui Katauskams, pripažintiems kaltais dėl pelnymosi iš prostitucijos, taip pat ir nepilnamečių išnaudojimo sekso paslaugoms, nereikės atlikti bausmės pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) pirmosios instancijos skirtų 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo maksimaliam laikotarpiui – 3 metams ir skyrė baudžiamojo poveikio priemones. Ž. Katauskas privalės sumokėti 20 MGL dydžio (1000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o B. Katauskienė – 10 MGL (500 eurų).
Ikiteisminis tyrimas dėl prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iš nepilnamečių uostamiestyje buvo pradėtas 2019 metų pradžioje, kai pareigūnai, patyrinėję skelbimus, rado tokių, kuriuose buvo siūlomas išskirtinis masažas vyrams. Kriminalistai netruko išsiaiškinti, kur teikiamos tokio išskirtinio masažo paslaugos – tai vyko Ž. ir B. Katauskų viename daugiaaukštyje pačiame uostamiesčio centre, netoli striptizo klubo „Lolita“, išnuomotuose butuose. Keletą dienų stebėję šį objektą ir įsitikinę, kad ten vyksta nelegali veikla, pareigūnai patalpas patikrino.
Atskiruose butų kambariuose buvo pastatyti masažo stalai, sūkurinė vonia, dušai. „Masažistėms“ buvo parūpinama kvapiųjų aliejų, kremų, kitokių kūno priežiūros priemonių. Taigi, iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog tai eilinis masažo salonas.
Pareigūnų apsilankymo dieną „masažo salone“ klientų laukė 3 darbuotojos, dvi iš jų nepilnametės (17 m.). Rastas ir lankytojams skirtas kainoraštis su gana iškalbingais masažų pavadinimais. Už pusvalandžio trukmės erotinį masažą klientui tekdavo susimokėti 60 eurų, už valandos – dvigubai daugiau. Na o pusantros valandos „masažas“ kainavo 150 eurų. Už dar didesnę pinigų sumą vyrai galėdavo prašyti apsinuoginusios „masažistės“ arba kelių merginų iš karto.
Padidėjęs stresas gali tapti savižudybių protrūkiu.
Panagrinėjus policijos pateikiamas įvykių suvestines, į akis krinta, kad karantino metu padaugėjo namuose randamų mirusių žmonių. Daugiausia – tai senyvo amžiaus žmonės. Specialistai mano, kad tai pandemijos padariniai: karantinas sustabdė ne tik vaikų apsilankymus pas tėvus, bet nutolino ir socialinių darbuotojų bei psichologų pagalbą – pokalbių telefonu negalima tapatinti su bendravimu akis į akį. Dar viena nerimą kelianti tendencija – daugėja ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirčių, prie kurių policijos suvestinėse rašoma: „pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“.
Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA), vykdančios savižudybių ir psichologinių krizių, smurto prevencijos programas, duomenimis, didžiausią nerimą kelia dvigubai (nuo 9 iki 18 procentų palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu) išaugęs savižudybių temos dažnumas skambinant į „Vaikų liniją“. Laimė, kad tas niūrias mintis specialistams dažniausiai pavyksta išsklaidyti.
Statistikos departamento žiniomis, savižudybių skaičius nepadidėjo, tačiau ir nemažėja taip, kaip to norėtųsi – Lietuva iki šiol laikosi tarp tų šalių, kuriose nusižudo daugiausia žmonių.
