Akistata Nr.20 (2021 m.)
Ar šiurpi šeimos drama visgi išjudins abejingus valdininkus?
Kauno apygardos teismas (KAT) Rūtai K. (43 m.), pasikėsinusiai nužudyti savo neįgalų vaiką, skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Pagal pirminį kaltinimą jai grėsė laisvės atėmimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Ir vykis, o vėliau ir kaltinamąja pripažintos moters teismas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Nagrinėjant bylą KAT, prie teismo ne kartą buvo susirinkę piketuotojai, kurie siekė atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šeimos, auginančios autistus vaikus, ir kas atsitinka, kai pagalba laiku nesuteikiama. „Mes negalime reikalauti iš teismo priimti vieną ar kitą sprendimą, mes tik tikimės, kad teismas bus nešališkas, objektyvus. Vienas šios bylos teigiamas momentas – užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad šiai mamai nebuvo suteikta pagalba“, – sakė nuosprendžio paskelbimo dieną su kitomis moterimis piketavusi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovė Tatjana Narkevičienė, pati auginanti autistę dukrą.
Prie piketų ir prie autistų vaikų auginimo problemų mes dar sugrįšime, o dabar, kad viskas būtų aiškiau, pradėkime nuo to, jog alytiškių šeimoje, kuri jau augino dukrą, gimė planuotas ir labai lauktas berniukas. Maždaug iki metų vaikas augo sveikas, neturėjo jokių sveikatos problemų, į polikliniką mama veždavo tik paskiepyti. Po metų Rūta pastebėjo, kad sūnelis keičiasi: beveik nereaguoja į aplinką, nustojo žaisti. Sunerimusi mama tuoj pat kreipėsi į gydytojus. Vaikeliui buvo diagnozuota viena iš autizmo formų ir priepuoliai, iššaukiami skausmų. „Mes abu buvom sukrėsti, bet žmonai tai buvo didžiulis smūgis, – sakė sūnaus tėvas Olegas K. – Ji labai pergyveno, tačiau, kad žmona imsis tokių veiksmų, aš nė neįtariau, nes iki tol viskas šeimoje buvo labai gražu ir gerai“. Vyro manymu, ligos diagnozė žmoną psichologiškai sužlugdė ir dėl to viskas atsitiko taip, kaip atsitiko.
O atsitiko štai kas. Iš policijos įvykių suvestinės: „2019 metų liepos 20 dieną apie 14 valandą, Alytuje, nuo Lietuvos tūkstantmečio tilto moteris (41 m.) numetė savo mažametį sūnų ir nušoko pati. Motiną ir vaiką išgelbėjo pro šalį važiavę ir į pagalbą atskubėję asmenys. Moteris ir vaikas buvo skubiai išgabenti į ligoninę. Pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti artimąjį ar šeimos narį“.
Prievartautojai ir žudikai gyvena iš mūsų kišenės
Nors jau prabėgo dveji metai, kai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) išvežti paskutiniai kaliniai, tačiau teismuose vis dar nagrinėjami kalinių skundai dėl blogų gyvenimo sąlygų šioje įstaigoje.
Prieš trejetą metų bylų, susijusių su prastomis įkalinimo sąlygomis, buvo gerokai sumažėję, tačiau tiek pernai, tiek šiemet vėl padaugėjo skundų, kuriuose ypač dažnai skundžiamasi dėl privatumo stygiaus tualetuose. Su tokiu skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) 2019 metų gegužę kreipėsi ir nuteistasis iki gyvos galvos Justinas Juzėnas (34 m.). Už tai, kad nuo 2008 metų rugsėjo iki 2019 metų vasario prižiūrėtojai ir kiti kaliniai galėjo matyti, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, J. Juzėnas paprašė 85 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Skunde jis nurodė, kad kameroje įrengtas sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida, be to kameroje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl, naudojantis sanitariniu mazgu, jautėsi nemalonus kvapas. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis dušu, nes pertvaros aukštis tik 1,6 m aukščio, todėl jis visą laiką galėjo būti stebimas per stebėjimo langelį prižiūrėtojų arba kitų asmenų, esančių duše. Žudikas, kuriam už septyniolikmetės išprievartavimą ir tyčinį itin žiaurų nužudymą teismas skyrė įkalinimą iki gyvos galvos, teigė patyręs dvasinių išgyvenimų, psichologinių sukrėtimų, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą bei nemalonių fizinių potyrių, jam sutriko nervų sistema.
VAAT teisėjai, įvertinę visas aplinkybes, J. Juzėnui priteisė 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau recidyvistas VAAT sprendimą apskundė ir užsispyręs reikalavo 85 000 eurų.
„Dievas“ nusprendė atsikratyti žmonėmis
Devyni žmonės žuvo per šaudynes Rusijos miesto Kazanės 175-ojoje vidurinėje mokykloje. Tarp žuvusiųjų 7 aštuntokai – keturi vaikinai, trys merginos – bei dvi mokytojos. Dar 20 vaikų buvo sužeisti.
Devintokė Alisa sėdėjo anglų kalbos pamokoje, kai pasigirdo šūviai. Jos bendraklasiai nubėgo prie langų, kai kurie iš antro aukšto šoko žemyn. Alisa ir dar keli moksleiviai įbėgo į kitą klasę. Tuo metu jie išgirdo, kaip per garsiakalbį direktorius liepė visiems užsidaryti klasėse ir nieko neįsileisti. „Mes tyliai sėdėjome prie langų, – BBC korespondentui pasakojo septyniolikmetė. – Girdėjome šūvius, sprogimus, šauksmus. Po to į mūsų klasės duris kažkas pabeldė. Mes tylėjome“. Po kurio laiko išlaužę duris į klasę įsiveržė specialiųjų pajėgų kariai. Moksleivius jie išvedė į kiemą.
Ketvirtokė Amalija buvo kitame mokyklos korpuse. Anglų kalbos mokytoja, išgirdusi šūvius, ketvirtokams liepė bėgti į gatvę. Amalija nubėgo prie pagrindinio korpuso, nes ten šeštoje klasėje mokėsi jos sesuo. „Aš sutikau sesers mokytoją, jos veidas buvo kruvinas, – pasakojo mergaitė. – Aplinkui stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, mokyklos langai buvo išdaužyti“.
Amalijos sesuo išėjo pro pagrindinį išėjimą. Vėliau ji pasakojo, kad iš pradžių niekas netikėjo, kad kažkas iš tikrųjų šaudo. „Mokykloje dažnai tikrindavo signalizaciją, – pasakojo moksleivė. – Mums buvo net juokinga, kad visi kažkur bėga, bet kai pamatėme, kad išlaužytos durys ir išdaužyti langai, o aplink pilna kraujo, supratome, kad čia – rimta“.
Tai, kas vyko gimnazijoje, filmavo priešais esančio namo gyventojai. Jau po kelių minučių socialiniai tinklai buvo pilni vaizdo įrašų. Viename jų matėsi, kaip du moksleiviai šoka iš trečio aukšto.
