Moters savaitgalis Nr.03 (2021m.)
Dyzelinio variklio tėvas ir jo paslaptinga mirtis
„Automobilio variklis pasirodys, ir mano gyvenimo darbas bus baigtas“, – šie lietuvių taip pamėgtų dyzeliu varomų vidaus degimo variklių išradėjo Rudolfo Dieselio žodžiai buvo pranašiški. Išradėjo ir inžinieriaus mirtis iki šiol yra neįminta – tiek prieštaringų duomenų yra surinkta, kad peno turi ne vienos konspiracinės teorijos kūrėjas.
…1908 m. prie savo išradimo vėl grįžo R. Dieselis ir pradėjo kurti automobiliui tinkantį variklį. Jis sukūrė į benzininį panašaus dydžio ir svorio agregatą ir sumontavo sunkvežimyje, bet bandymas nepavyko. Tuo pat metu jis dirbo su degiaisiais mišiniais ir baigė tobulinti keturių taktų reversinį laivo variklį. Šis jo darbas sulaukė visuotinio pripažinimo ir 1913 m. išradėjas buvo pakviestas į Angliją. Taigi 1913 m. R. Dieselis vyko į susitikimą Londone. Rugsėjo 29 d. vakarą jis, suvalgęs vakarienę, apie 22 val. paliko valgomąjį ir nuėjo į savo kajutę…
Kaip nustoti ginčytis
Kai kurie žmonės turi bjaurų, nekontroliuojamą įprotį įrodinėti savo tiesą. Įsitraukimas į ginčus neduoda jokios naudos, tačiau jie negali susilaikyti nuo betikslės diskusijos, kai kas nors nesutinka su jų nuomone. Jeigu žmogus negali savęs kontroliuoti, tai jau galima pavadinti priklausomybe.
Dažniausiai abi pusės iš visų jėgų gina savo nuomonę ir galiausiai po ilgo, betikslio ginčo kiekvienas lieka prie savo nuomonės, išeikvojęs emocines jėgas, sugaišęs brangaus laiko bei subjurusia nuotaika. Gal ir yra atvejų, kai ginčytis verta ir nuo to priklauso labai daug, bet dauguma ginčų kyla dėl menkniekių, nieko nelemiančių dalykų arba labai abejotinų tiesų. Taigi, kaip atsikratyti šio beprasmio žalingo įpročio?
Rums rašo Kristina
Kalėdų dovanos ir stebuklai
…Žiemos šventes įprastai švęsdavome pas senelius. Tačiau kartais likdavo kažkoks vidinis nepasitenkinimas, erzulys lyg ledus laižant per stiklą – šventė yra, džiaugsmo nėra. Per šias Kalėdas gavau ne vienatvę ar nuobodulį, o apmąstymų, suvokimų ir atsakymų, atgailos ir dėkingumo tylos dovaną. Ji mane atvedė į šios šventės prasmės išjautimą.
Šiemet, dėl judėjimo ribojimų likusi namie pati rengti Kūčių vakarienės ir Kalėdų šventės, turėjau ir galėjau tapti švenčių kūrėja sau ir savo vaikams. Be praktinių, materialių šventės aspektų (kokius patiekalus ruošti? ką iš viso to valgys išrankūs vaikai? kur gauti „plotkelių“? kokį skaitinį ir kas skaitys Kūčių vakarienės pradžioje? kuo užimti vaikus per Kalėdas?..), jaučiau vidinį poreikį pasirūpinti ir prasmės pojūčiu, norėjau vidumi pajausti ją pati ir perteikti vaikams, kad mūsų namuose per savo gimtadienį Jėzus Kristus laukiamas ne mažiau nei dovanos po eglute.
Jutau, kad bus sudėtinga suderinti savo ir trijų labai skirtingo amžiaus vaikų lūkesčius bei suvokimą. Specialių strategijų ir scenarijų nekūriau, elgiausi intuityviai, kalbėjau, kas natūraliai „plaukė“ iš vidaus…, tačiau buvo sunku jaustis laisvai ir ramiai, kankino nuojauta, kad nors labai norėtųsi sukurti tikros meilės kupiną laiką, visas kasdienių santykių dumblas vis tiek gali iškilti į paviršių.
Taip ir nutiko…
