NUMERIO TEMA
Tikros istorijos apie susidūrimus su dvasiomis
Lapkričio 1 ir 2 d. lankysime mirusių artimųjų kapus ir daugelis ne tik prisiminsime tuos laikus, kai dar buvome kartu, galėjome klausančiai ausiai žodį pasakyti ar už rankos paimti, bet ir susimąstysime: ar mirusieji tebegyvena – tik kita forma, ar stebi mus, stovinčius prie jų kapų, maldą kalbančius ir ašarą sluostančius… Jūsų dėmesiui – įvairios istorijos, atsakančios į klausimą, ar artimieji mus stebi ir ar dvasios egzistuoja.
Liūdnas susitikimas
Brandi Brukhardt prisiminė tos dienos, kai mirė jos tėtis, nutikimą. „Naktį nuėjau į savo miegamąjį tiesiog pailsėti, o jame pamačiau tėtį, sėdintį ant komodos“, – pasakojo moteris. Jis avėjo baltus batus, vilkėjo mėlynus džinsus, savo mėgstamiausius šviesiai mėlynus marškinius ilgomis rankovėmis, kuriuos mėgdavo palikti atsegtus. „Mes su vyru ir seserimi bei svainiu nupirkome juos per pirmąsias NASCAR lenktynes Ajovoje“, – rašė B. Brukhardt. Tėčio dvasia buvo bežodė ir po akimirkos, kai nusukusi žvilgsnį Brandi vėl atsigręžė, jos jau nebebuvo, tačiau išgirdo „labas, Bran“ – lyg kitame kambaryje sveikintųsi su septynmete savo anūke. „Kitą rytą dukra man pasakė, kad matė jį. Paklausiau, ką jis dėvėjo. Tai buvo tie patys rūbai, kuriuos mačiau ir aš“, – apie patirtį kalbėjo B. Brukhardt.
GYVENIMIŠKA ISTORIJA
Senjoros Jadvygos mintys: kam išleistų laimėtus miljonus?
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė džiugi žinia, kad loterijos, kurioje žaidžia 19-os šalių gyventojai, laimėjimas – 81 milijonas eurų – atiteko būtent gyventojui iš Lietuvos! Vargu ar rastume žmogų, nesusimąsčiusį, ką pats nuveiktų su tokia įspūdinga suma. Savo mintimis pasidalijo ir mūsų skaitytoja Jadvyga.
Gyvenu viena, esu aktyvi (pasavanoriauju, dalyvauju įvairiuose senjorams siūlomuose užsiėmimuose ir kt.) auksinį amžių gyvenanti moteris. Loterijose dalyvauju nuolat, ypač mėgstu tas, kuriose reikia susigalvoti savo skaičius, gali pats pasirinkti ir sumą, kiek mokėti už loteriją. Aišku, kuo mažesnė suma, tuo laimėjimai kuklesni.
Kaip nuolatinė loterijų dalyvė pasvajojau ir aš, ką veikčiau su tokia pinigų suma. Tikriausiai išprotėčiau. Juokauju, bet ką nuveikti moteriškei, neturinčiai šeimos, ūkio, didelių poreikių, kažkokių tikslų? Atiduoti bažnyčiai? Nusipirkti brangias įkapes? Atsinaujinti namus? Tokias prielaidas ne aš sugalvojau – įsivaizduoju, kad taip galvoja tūlas žmogus: senam jau nieko nereikia ir, nors pensijos nedidelės, tokie milijonai jam nereikalingi.O aš paprieštarausiu…
Pilnus tekstus rasite naujausiame žurnalo „Moters savaitgalis“ numeryje.
