Akistata Nr.37 (2021 m.)
Įveikusieji geležinę uždangą tapdavo tėvynės išdavikais
Lenkijoje politinio prieglobsčio paprašiusi Baltarusijos sprinterė Kryscina Cimanouskaja (24 m.) teigė ateityje sportinėse varžybose norinti atstovauti Lenkijai, kurioje su vyru apsistojo po olimpinių žaidynių. Jau būdama Lenkijoje Kryscina pakvietė savo šalies piliečius sekti jos pavyzdžiu ir pasisakyti prieš autoritarinį Minsko režimą. Sportininkės pabėgimas per olimpines žaidynes atrodė panašus į pabėgimus iš sovietinio lagerio Šaltojo karo laikais.
Šiomis dienomis Lenkija humanitarinę vizą suteikė ir antrai Baltarusijos atletei Olgai Safronovai, pareiškusiai, kad jai būtų pavojinga likti namuose. O. Safronova atvyko į kaimyninę Lenkiją, siūlančią prieglobstį vis daugiau Baltarusijos disidentų, kai buvo išbraukta iš Tokijo olimpiados Baltarusijos sportininkų sąrašo nusprendus, kad jos žirgas šlubuoja. „Tačiau, kai aš atvykau į Lenkiją ir žirgas buvo patikrintas, paaiškėjo, jog jis – visiškai sveikas ir tinkamas varžyboms“, – sakė ji. O. Safronova tuomet pasisakė prieš Baltarusijos diktatorišką vadovą A. Lukašenką bei sporto pareigūnus ir atsidūrė išdavikų sąraše.
Sovietmečiu panašiai Sovietų Sąjungą ir kitas socialistinio bloko šalis yra palikęs ne vienas sportininkas. Jie labai rizikavo, nes pabėgimas į užsienį ar atsisakymas grįžti į Sovietų Sąjungą buvo laikomas pavojingu valstybiniu nusikaltimu ir prilyginamas tėvynės išdavimui. Kiekvienas pabėgėlis buvo vertintas kaip potencialus žvalgybinės informacijos šaltinis ar užsienio žvalgybos bendradarbis.
Kelių gaidelis išsisuko nuo kaltinimų žmogžudyste
Po to, kai tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Š. buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, panašių nuosprendžių teismai priima vis daugiau. Tačiau ne visada.
Iki 2015 metų gruodžio ir girčiausias vairuotojas, padaręs avariją, per kurią žuvo net ir keletas žmonių, vis tiek buvo teisiamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Teisiniu požiūriu ilgą laiką buvo laikoma, kad visos avarijos, net ir tokios, kuriose žūsta žmonės, laikomos neatsargiais nusikaltimais ir traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, kuris nėra nužudymas. Ledus pralaužė Panevėžio apygardos teismas Mantą Š. pripažinęs žudiku. 2015 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs jo skundą, paskelbė, kad 3 žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo.
Kaip žinia, LAT formuoja teismų praktiką, tad Pandoros skrynia buvo atverta ir dabar tokių bylų vis daugėja, tačiau teismai ne visada palaiko prokurorus, prašančius avarijų kaltininkus nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį (nužudymas). Taip atsitiko ir Kauno apygardos teisme (KAT), kur buvo nagrinėjama Tomo Jančiūno (21 m.) byla.
Dilema: ką daryti su neprašytais svečiais?
Lietuva gan sėkmingai atrėmė hibridinę Baltarusijos ataką ir sustabdė nelegalių migrantų patekimą tiek į Lietuvą, tiek į Europą. Dabar sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu ir į Lietuvą įleidžiami tik tie migrantai, kuriems reikalinga būtinoji pagalba.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4000 nelegalių migrantų ir šaliai tai yra didelis rūpestis. Artėjant šaltajam sezonui Lietuvai iškilo būtinybė visus migrantus iš laikinų apgyvendinimo vietų perkelti į stovyklavietes su šildomomis patalpomis ir visa reikalinga infrastruktūra.
