Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Akistata Nr.35 (2021 m.)

Maskvoje teisiami buvusio „Žalgirio“ savininko žudikai

Maskvos (Rusija) teismas pagaliau pradėjo nagrinėti Kaune gimusio ir 2009 metais Maskvoje nušauto Šabtajaus Kalmanovičiaus (61 m.) nužudymo bylą. Teisiamųjų suole 3 Kaukaze esančios Ingušijos Respublikos gyventojai: Ali Belchorojevas, Žabrailas Kostojevas ir Batyras Tumgojevas. Jie kaltinami ypač didelio masto plėšimu, samdoma žmogžudyste, įvykdyta grupės asmenų pagal išankstinį sąmokslą, neteisėtu ginklų ir šaudmenų įsigijimu, laikymu ir gabenimu

2009-ųjų lapkričio 2 dieną, 16 valandą, Maskvoje Š. Kalmanovičius pabaigė darbus biure ir ruošėsi keliauti į verslo susitikimą. Kitą dieną jis turėjo skristi į Izraelį. Maždaug po pusvalandžio jo automobilis sustojo prie sankryžos. Prie jo privažiavo sidabrinės spalvos „Lada Priora“. Prasivėrus langams pasipylė kulkų lietus. Verslininkas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jį pakirto 8 kulkos. Š. Kalmanovičius mirė vietoje.

Jo vairuotojas Piotras Tumanovas buvo sužalotas į krūtinę, tačiau sugebėjo paspausti greičio pedalą. Vairuotojo jėgos išseko už trijų kilometrų, kur mašina atsitrenkė į medį. 16 val. 40 min. policijos mašina sustojo prie kulkomis suvarpytos verslininko mašinos. Kai tik buvo nustatyta aukos tapatybė, ant kojų sukilo ir į įvykio vietą sulėkė visos Rusijos specialiosios tarnybos.

Vairuotojas P. Tumanovas buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, kur jį operavo medikai. Įvykio vietoje tyrėjai rado devyniolika 9 mm kalibro kulkų tūtelių. Tuomet žiniasklaida rašė, kad automobilyje buvo rastas portfelis, kuriame buvo daugiau kaip milijonas JAV dolerių. Verslininko našlė Ana Archipova tai neigė ir tvirtinio, kad Š. Kalmanovičius niekada nesivežiojo tokių pinigų.

Norėdami atgaivinti, pylė ant galvos šlapimą

Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) neviešame posėdyje paskelbė nuosprendį, kuriuo Kauno apskrityje gyvenantys Edgaras Danusas (32 m.) ir šešiolikmetis jaunuolis buvo pripažinti kaltais dėl itin žiauraus nužudymo. Vyras už grotų turės praleisti 10 metų, nepilnametis – 8-erius.

Kaltinamajame akte teigiama, kad vyras buvo nužudytas dėl jo seksualinės orientacijos. Prokurorė prašė nužudymą pripažinti neapykantos nusikaltimu ir E. Danusui skirti 12 metų, o nepilnamečiui – 8 metus laisvės atėmimo.

Byloje taip pat buvo surinkta duomenų, kad girtaujant namo šeimininkui kietu buku daiktu galėjo būti sužalota ir išangė. Kaltinamieji patvirtino girdėję kalbų apie nukentėjusiojo netradicinę seksualinę orientaciją. Valstybės kaltinimą palaikiusi prokurorė sakė, kad per ikiteisminį tyrimą vienas iš kaltinamųjų prasitarė, kad savo auką jie vadino „gaidžiu“, „pederastu“, taigi, tokiam ir buvo sužalota išangė. Vėliau abu kaltinamieji šią aplinkybę ėmė neigti, o nepilnametis galų gale pareiškė, kad namo šeimininką jie pradėjo mušti dėl to, kad šis nepanoro su jais kartu gerti. Kaltinamųjų gynėjai sakė, jog byloje nėra įrodymų, jog vyras nužudytas siekiant išreikšti neapykantą dėl jo seksualinės orientacijos, jie teigė, kad ši aplinkybė turi būti pašalinta. Teismas taip ir padarė – aplinkybę, kad auka buvo nužudyta dėl seksualinės orientacijos iš nuosprendžio pašalino ir E. Danusą bei nepilnametį nuteisė tik už nužudymą.

Daktaras, kuris „gelbėjo“ žydus, paleisdamas juos pro kaminą

Atrodo, karas ir taip jau yra pakankamai siaubingas etapas visai žmonijai, tačiau net ir jo metu nusikaltėliai ir serijiniai žudikai niekur nedingsta. Prancūzas Marselis Andrė Petiotas buvo vienas baisiausių Antrojo pasaulinio karo metų serijinių žudikų.

 

1932 metais Paryžiuje Marselis įkūrė privačią medicinos įstaigą, kurioje atliko nelegalius abortus bei išrašydavo psichotropinius vaistus, tad klientų netrūko.

Po to, kai 1940-aisiais Vokietija sutriuškino Prancūziją, pastarosios gyventojai buvo siunčiami į priverstinio darbo stovyklas. Tuo metu Marselis už nemenkas sumas ėmė išrašinėti prancūzams neįgalumo pažymėjimus, kad jų neišvežtų.

O grįžusiems iš tokių darbo stovyklų išrašinėdavo psichotropinius vaistus, kad šie esą galėtų atsigauti po patirto streso. Dalis jo pacientų padaugino tokių vaistų ir nusižudė, buvo pradėtas tyrimas, bet Marseliui vėl pavyko išsisukti.

Po sėkmingai pasibaigusio tyrimo, Marselis ėmėsi pačios kraupiausios veiklos.  Prisidengęs „Daktaro Eugenijaus“ pravarde, apie save paskleidė gandą, esą gali visus norinčiuosius išgabenti iš Prancūzijos į saugesnę šalį – Argentiną. Už kelionę žmogus turėjo susimokėti 25 000 frankų.

Daugiausia į „Daktarą Eugenijų“ kreipdavosi žydai, rezistencijos dalyviai bei buvę kaliniai. Kai tik jie sumokėdavo Marseliui reikiamą pinigų sumą, šis imdavo suokti apie tai, kad Argentinoje būtinas skiepas nuo kažkokios esą egzotinės ligos. „Daktaras Eugenijus“ iškart nuramindavo būsimus pabėgėlius, esą tą skiepą jis turįs ir iškart suleis. Tik tas skiepas iš tiesų buvo cianido tirpalas, kurio suleidus auka netrukus mirdavo… Marselis apšvarindavo numirėlius – numaudavo ne tik žiedus ir pasiimdavo pinigus, bet išlupdavo ir auksinius dantis, o kūnus sumesdavo į Senos upę. 1941-aisiais, pralobęs, Marselis visai netoli Triumfo arkos nusipirko didžiulį namą. Naujojo namo rūsyje buvo didžiulis pečius, kuris tarnavo kaip krematoriumas…

Pirkinių krepšelis
Į viršų