Akistata Nr.34 (2021 m.)
Kai šalyje kūdikį pagimdo mažametė, kyla diskusijos – ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų? Ginekologai, psichiatrai, vaiko teisių specialistai vienu balsu tvirtina (pritaria ir dalis tėvų), kad vaikus būtina lytiškai šviesti nuo mažų dienų. Tačiau niekaip nesutariama, kada su vaiku apie intymius dalykus reikia pradėti kalbėti, kas apie tai turi kalbėti ir, – kaip kalbėti. Taigi, „trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių“ – problema ne tik nesprendžiama, bet ji vis gilėja, nes vaikai subręsta vis anksčiau.
Medikai pabrėžia, kad itin jauno amžiaus mergaitės dar nesubrendusios motinystei ne tik biologiškai, bet ir emociškai. Ankstyvas gimdymas daro neigiamą įtaką ir jaunos moters ateičiai. Ne viena vėliau jų baigia gyvenimą savižudybe, tampa prievartos, alkoholizmo auka, suserga gimdos kaklelio vėžiu, išemine širdies liga. Jaunos mamos dažniausiai lieka be išsilavinimo, karjeros, neretai vienišos ir su sudėtingomis socialinėmis problemomis.
Tyrimai rodo, kad apie 40 procentų paauglių, pastojusių jaunesnių nei 15 metų, ir apie 20 procentų 15–19 metų gimdyvių, partneris buvo 5 ir daugiau metų vyresnis. Tačiau kūdikiui gimus dažniausiai atsakomybė už vaiko gimimą ir jo auginimą priskiriama nepilnametei, o tokie „ereliai“ dingsta – dažniausiai dėl to, kad lytiniai santykiai su paauglėmis, ypač mažametėmis – nusikaltimas.
Apie vaikų lytinį švietimą kalbama vis dažniau, tačiau neretai taip – tarsi tai būtų kažkoks nešvankus dalykas arba didžiulis pavojus mūsų vaikams – Marijos žemės gyventojai vis dar neišsivaduoja nuo kvailų stereotipų… Specialistų nuomone, jeigu būtų tinkamai paruoštos ir vykdomos vaikų švietimo programos, būtų užkirstas kelias neplanuotam paauglių nėštumui.
Pažabos kriminalinės kvalifikacijos kėlimo fabrikus
Teisingumo ministerija (TM) pradeda bausmių vykdymo sistemos pertvarką: tikisi daugiau nuteistųjų paleisti lygtinai, sumažinti nusikalstančiųjų pakartotinai skaičių.
Pagal ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktą naujos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepciją iki 2023 metų numatyta įgyvendinti struktūrinius pokyčius, priimti naują Bausmių vykdymo kodeksą ir pakeisti Probacijos tarnybos pavaldumą. „Deja, bet įkalinimo įstaigos nuo sovietinių laikų kol kas tebėra savotiški bausmes atliekančių žmonių kriminalinės kvalifikacijos kėlimo fabrikai, kuriuose dominuoja kerštas ir pyktis“, – TM pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska. Pasak ministrės, jos siekis yra su socialiniais partneriais sukurti vakarietiško tipo įstaigas, kuriose „atsirastų vietos pozityviam pokyčiui ir orumui“.
Bausmių vykdymo sistemos pertvarkoje didelį dėmesį planuojama skirti pakartotino nusikalstamumo prevencijai ir efektyviam administravimui, tolygiam darbo krūviui, resursų paskirstymui. „Vienam pareigūnui betarpiškai bus galima dirbti ne daugiau nei su trisdešimčia nuteistųjų, kai šiuo metu dažnai tenka dirbti net su šimtu“, – sako E. Dobrovolska.
Teisingumo ministerija planuoja per metus lygtinai paleistų iš įkalinimo įstaigų asmenų dalį, palyginti su bendruoju paleistų asmenų skaičiumi, didinti nuo dabartinių 20 iki 50 procentų. Bus siekiama, kad pakartotinai grįžtančiųjų į įkalinimo įstaigas mažėtų nuo 62 iki 40 procentų.
Resocializacijos reforma bus siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas pataisos įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir parengti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo, kad galėtų dirbti, išlaikytų santykius su artimaisiais, šeima. Ir, kas labai svarbu, užtikrinti visuomenės saugumą.
Sugrįžus talibams moterims nebeliko jokių teisių ir laisvių
Rugpjūčio 15-oji, kai Talibano kariai užėmė Afganistano sostinę Kabulą ir visa šalis atsidūrė jų rankose, daugeliui afganų tapo juodžiausia diena jų gyvenime. Talibų bijo ir vyrai, ir moterys, tačiau dailiosios lyties atstovėms talibų atėjimas į valdžią reiškia, kad jos nebetenka taip sunkiai iškovotų teisių ir laisvių.
„Tai buvo diena, kurios aš niekada neužmiršiu. Aš bėgau Kabulo gatvėmis iš savo biuro ir bijojau, kad, jei mane pamatys talibai, tai užmuš, nes buvai apsivilkusi kostiumėlį. Dabar aš sėdžiu namuose ir drebu. Nors talibai pažadėjo nevaikščioti po namus, tačiau aš jų pažadais netikiu, – BBC korespondentui pasakojo afganistanietė, kuri pastaruosius dvejus metus dirbo vyriausybinėje įstaigoje. – Mes jau anksčiau matėme, kokie jie žiaurūs, tai kaip aš galiu jais tikėti? Kai aš matau juos televizoriaus ekrane, man baisu. O kas bus, jei jie ateis į mano namus? Aš iš baimės numirsiu. Mano pasaulis žlugo“.
Kita moteris Zahra (26 m.) yra viena iš daugelio jaunų moterų, bijančių, kad jų išsilavinimas nueis veltui. Jos gimtasis, trečias pagal dydį Afganistano miestas Heratas, krito kiek anksčiau nei Kabulas ir dabar jame moterys iš karto įlindo į burkas, nes bijo, kad dėvėdamos kitokius rūbus bus nužudytos.
Daugelis išsilavinusių moterų iš Afganistano išreiškė nusivylimą. „Žlunga svajonės, žlunga istorija ir ateitis, žlunga menas ir kultūra, žlunga gyvenimas ir grožis, žlunga mūsų pasaulis“, – socialiniame tinkle parašė fotografė Rada Akbar.
