Akistata Nr.24 (2022 m.)
Kalėjimų bėgliams retai pavyksta pasidžiaugti laisve
Ilgi metai, praleisti kalėjime ir stiprus laisvės troškimas, skatina kalinius kurti pabėgimo planus. Dažniausiai tie planai ir lieka planais, o tie, kurie ryžtasi brautis į laisvę, beveik visada vėl patenka į pareigūnų rankas. Neretai kalėjimo bėglių istorijos baigiasi ir tragiškai.
Kalėjimo bėglio Keisi Vaito (38 m.) ir jam padėjusios pabėgti kalėjimo viršininko padėjėjos Viki Vaitos (58 m.) sulaikymas Indianoje (JAV) irgi baigėsi tragedija. Recidyvistas pasidavė pareigūnams, o jo bendrapavardė pareigūnė – nusišovė.
- Vaitas iš kalėjimo paspruko pavasarį. Apsaugos kameros užfiksavo, kaip surakintas antrankiais ir lydimas direktoriaus padėjėjos K. Vaitas išeina iš Loderdeilio apygardos kalėjimo, Alabamos valstijoje. Padėjėja savo pavaldiniams pranešė, kad ji patrulių automobiliu kalinį veža į apygardos teismo rūmus psichikos vertinimui.
Pareigūnai suprato, kad jiedu dingo, kai patrulių automobilis buvo rastas paliktas prekybos centro aikštelėje. Loderdeilio apygardos šerifo Riko Singltono teigimu, nuo tada tyrėjai gavo informacijos, kad kalinys ir pareigūnė persėdo į kitą automobilį. Šerifas teigė, jog kalinį V. Vait išlaisvino pastarojo priversta, tačiau po kurio laiko tyrėjai patvirtino informaciją, gautą iš kalinių, kad abu bėglius siejo „ypatingi ryšiai“.
Vyrai kol kas nesupranta, kai moteris jiems sako „ne“
Iki šiol dalies vyrų galvose užstrigęs stereotipas, kad moteris visuomet nori sekso. O apie prievartą jos šaukia, nes „laužosi“, vaidina neprieinamas, todėl tenka „suimti stipriau“. Tad seksualinės prievartos aukoms, ypač moterims, tenka apsiginkluoti kantrybe, nes ir visuomenė dar neatsikratė įsitikinimo, kad patyrusi prievartą ar žaginimą beveik visuomet kalta pati mergina ar moteris. Net ir teisinė sistema sutvarkyta seksualinio iškrypėlio naudai: bausmės sąlyginai švelnios, o ir trūksta viešumo – girdi, paskelbus žagintojo pavardę, paaiškės ir aukos tapatybė (?).
Daiva (23 m.) iš Aukštaitijos: „Paulių ir Klaidą aš šiek tiek pažinojau – gyvenome tame pačiame miestelyje. Tačiau į jokias artimas pažintis nesileidau, nes jie mėgdavo išgerti, krėsti įvairias šunybes, žmonės kalbėjo, kad abu sėdėję kalėjime – aš jų visą laiką bijojau… Tačiau tą vidurvasario naktį jie atsibeldė į mūsų daugiabutį ir įvirto tiesiai į mano kambarį – išspyrė duris, nors aš ir taip buvau pamiršusi jas užsirakinti. Abu vyrai buvo girti, akys blizgėjo, ėmė įkyriai glaustytis prie manęs… Tuoj gavau per veidą, vienas užčiaupė delnu man burną, kad nerėkčiau, rankas, kad nesipriešinčiau, pabruko po manimi, o kitas… Paskui pasikeitė vietomis… Pasipriešinti taip ir nesugebėjau. Į policiją nesikreipiau, nes netikėjau, kad man padės. Tačiau Klaidas su Pauliumi po poros dienų vėl į mano butą įsiveržė, nors šį sykį duris buvau užsirakinusi ir dar spintelę užstūmusi. Vėl jie mane žagino, todėl šį kartą kreipiausi į pareigūnus. Teismas jiems skyrė po 6 metus nelaisvės“.
Tikrieji Robinzonai Kruzai, arba metai, praleisti negyvenamoje saloje
Kultinė Danielio Defo parašyta istorija apie Robinzoną Kruzą, kuris sudužus laivui ilgus metus praleido negyvenamoje saloje, buvo pasiremta tikra istorija. Panašių istorijų būta ir vėlesniais laikais.
1965 metais birželį grupelė Tongos Šventojo Andrėjaus internatinėje mokykloje besimokusių vaikinų nusprendė, kad jiems atsibodo gyventi mažoje saloje – jie norintys gyventi įdomiau, tad reikia plaukti į Naująją Zelandiją. Nieko nelaukę vaikinai „pasiskolino“ mokyklos žvejo valtį, pasiėmė 2 maišelius bananų, kokosą bei dujinę viryklę ir išplaukė ieškoti geresnio gyvenimo.
Nedidelėje valtelėje sėdėjo 6 optimistiškai nusiteikę jaunuoliai nuo 13 iki 18 metų – Lukas Veikosas, Fatajus Latu, Sionas Fataua, Tevitas Siola, Koko Fekitoa ir Mano Totau. Tačiau jau pirmąją naktį jaunuolius užklupo audra – nuplėšė valties burę, vairą. Po audros vaikinukai neturėjo jokio supratimo nei kur jie yra, nei ką daryti. Be maisto ir geriamo vandens jie dreifavo 8 dienas, kol tolumoje pamatė krantą.
Išlipę nedidelėje saloje ir ją šiek tiek panaršę, jaunuoliai suprato, kad sala – negyvenama. Vis tik vaikinai nepanikavo, o susėdę susitarė, kaip toliau gyvens.
