Akistata Nr.16 (2021 m.)

Žudikai jau teisiami, užsakovai ir tarpininkai – vis dar ieškomi

Lietuvoje nusikaltėlių paieškas vykdo teritoriniai policijos komisariatai ir jų paieškos skyriai. Ieškomiausiųjų dešimtukai nuolat skelbiami policijos tinklalapyje. Kai kurios pavardės sąrašuose laikosi po keletą metų, kai kurios – išbūna tik kelias dienas. Vidutinė paieškų trukmė – maždaug 4 metai, tačiau kai kurie sugeba išsislapstyti ir ilgiau nei  10 metų.

Tarp ilgiausiai ieškotų reikėtų paminėti šiuo metu Jekaterinburgo (Rusija) pataisos namuose 15 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantį Romą Zamolskį (51 m.). Vyro paieška paskelbta dar 2001-aisiais, o surastas tik 2014 metais Rusijoje. Trylika metų ieškoto nusikaltėlio dabar teismas laukia ir Lietuvoje. Panevėžio apygardos teismui jau perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas dėl dviejų žmonių nužudymo bei pasikėsinimų nužudyti mažiausiai 14 asmenų. Kadangi R. Zamolskis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje už toje šalyje padarytus nusikaltimus, tad Lietuvoje bus teisiamas arba už akių, arba nuotoliniu būdu. Posėdžio data kol kas dar nenumatyta.

Trylika metų buvo ieškomas ir Marius Civinskas (37 m.). Palangiškis į ieškomiausių dešimtuką buvo įrašytas net nuo 2006 metų birželio 9 dienos. Žmogžudystė, dėl kurios buvo ieškomas M. Civinskas, įvykdyta Palangoje 2006 metų balandžio 3-osios pavakarę.

Nuo 2014 metų ieškomas Kauno Agurkiniams priklausęs A. Ringaila (40 m.) įtariamas tuo, kad būdamas šios grupuotės nariu itin dideliais kiekiais gabeno narkotikus.

Nuo 2019-ųjų birželio 5 dienos ieškomiausiųjų sąraše ir R. Kanys. Įtariama, kad jis, kaip ir šiuo metu Ispanijoje gyvenantis judėjimo negalią turintis buvęs klaipėdietis Sergėjus Bėglikas, yra prisidėję prie Deimanto Bugavičiaus-Deimos ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus užsakomųjų žmogžudysčių. Su D. Bugavičiaus žmogžudyste siejamų asmenų ieškomiausiųjų sąraše yra ir daugiau.

Vienas kitą dangstę policininkai sulaukė atpildo

Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl melagingų parodymų davimo kaltu pripažino buvusį Kėdainių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną Saulių Sinickį. Tai – jau trečias pareigūnas šioje istorijoje neišvengęs bausmės. Dar buvo nuteistas ir pro šalį važiavęs vairuotojas „marodierius“, kuris, pasinaudojęs situacija, nugvelbė sužalotos merginos telefoną.

Dabar jau buvusius policininkus įklampino avarija, kurią 2017 metų birželio 13 dieną, vairuodamas nuosavą automobilį „Audi A5“, sukėlė vyriausiasis patrulis Lukas Tamošaitis. Kartu su juo važiavo ir patrulė Kristina Boguševičiūtė. Dotnuvos miestelyje, lėkdamas daugiau kaip 115 kilometrų per valandą greičiu, pareigūnas rėžėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusios ir greičio neviršijusios Indrės S. automobilį „Opel Corsa“, kuris po stipraus smūgio apvirto ant stogo.

Opelio vairuotoja prarado sąmonę, nebuvo aišku, ar ji išgyvens, tačiau policininkui labiausiai rūpėjo tik jo paties kailis. L. Tamošaitis ir kartu su juo važiavusi policininkė, palikę sužalotą vairuotoją likimo valiai, pasislėpė. Pagalbą iškvietė kiti žmonės, o pareigūnai kurį laiką sukiojosi smalsuolių minioje – matyt, norėjo sužinoti, ar auka liko gyva.

Teisė turėti ginklus kainuoja gyvybes

Masiniai šaudymai – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kasdienybė. Po kiekvienų didesnių išpuolių JAV prasideda diskusijos, kad reikia griežtinti šaunamųjų ginklų įsigijimo kontrolę, tačiau valdant prezidentui Donaldui Trampui tai buvo neįgyvendinama, nes jis teigė, esą niekada neatims iš žmonių teisės turėti ginklą.

Dar 1791 metais į JAV priimtą Teisių bilį – 10 pagrindinių šalies konstitucijos pataisų rinkinį – buvo įtraukta nuostata, kad „piliečių teisė turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma“. Dėl šio sakinio jau daugiau nei 200 metų tęsiasi įnirtingi JAV teisininkų, politikų, įtakingų lobistų bei paprastų piliečių ginčai.

Antroji JAV konstitucijos pataisa atsirado, kaip priemonė užtikrinti, kad šalies piliečiai visada turėtų galimybę savo jėgomis, susibūrę į ginkluotų savanorių būrius, apsiginti nuo užsienio agresorių ar vietinės tironijos. Tačiau laikai pasikeitė, ir dabar sunku įsivaizduoti, kad JAV likimą galėtų nulemti lengvai ginkluoti piliečiai. Nepaisant to, nemažai amerikiečių iki šiol laikosi požiūrio, esą turėti ginklų – ne tik jų teisė, bet ir pareiga.

Iš viso JAV gyvena 331 mln. gyventojų, o privačiai civilių įsigytų ginklų yra beveik 400 mln. Beveik pusė namų ūkių Amerikoje laiko po ginklą, o dalis – ir po keletą. Kasmet savigynai amerikiečiai ginklą panaudoja apie 200 000 kartų. Šaudymų aukomis šalyje kiekvienais metais tampa beveik 40 000 žmonių.

Paradoksalu, tačiau kiekvienas daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukęs ginkluotas išpuolis JAV skatina dvi, sakytum, priešingas reakcijas. Vieni skuba į ginklų parduotuves, tikėdami, kad tik namuose laikomi ar viešumoje nešiojami ginklai užtikrins jų saugumą, kiti – ragina atsikratyti priklausomybės nuo ginklų ir mažinti jų prieinamumą.