Akistata Nr.14 (2022 m.)
Kamuolinius sužlugdė nepasidalyti turtai ir gaujos narių išdavystės
Kauno apygardos teismas (KAT) balandžio 5-ąją pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros teismui perduotą išskirtinio dydžio ir sudėtingumo Kamuolinių baudžiamąją bylą. Teisiamųjų suole net 60 asmenų, kurie kaltinami, veikdami ginkluotame nusikalstamame susivienijime (GNS), padarę įvairius labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Tad dabar KAT nagrinėjamos dvi su Kamuoliniais susijusios bylos.
Anksčiau ši grupuotė buvo vadinama Aguoniniais, nes jos branduolį sudarė Kaune, tuometės „Aguonos“ parduotuvės rajone, blokiniuose daugiabučiuose gyvenę jaunuoliai. Bėgant metams jaunuoliai tapo vyrais, grupuotė didėjo, kol galų gale tapo nusikalstamu susivienijimu, jungiančiu mažesnes Šančių, Šliužo, Prienų grupes, kurios turėjo savo vadovus ir bendrą kasą, renkamą nepriklausomai nuo bendros Kamuolinių kasos. Tai buvo daroma siekiant užtikrinti geresnę visų susivienijimo narių kontrolę, palaikyti discipliną, paklusnumą bei užtikrinti efektyvesnę GNS veiklą.
Nukentėjo nuo kelte sutikto tautiečio
Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) mažeikiškiui Nerijui Juškėnui (39 m.) už tai, kad Latvijos miške paliko merdėti kelte sutiktą tautietį skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bylos duomenimis, 2016 metų rugsėjo 11-ąją iš Švedijos plaukusiu keltu „Scottish Viking“ keliavęs Telšių gyventojas P. G., laive susipažino su trimis tautiečiais. Kelte pakeliui į Ventspilį vyriškiai vartotojo alkoholį, o telšiškis susitarė, kad tautiečiai jį pavėžės iki Mažeikių.
Deja, kelionė nutrūko neprivažiavus Lietuvos. Pravažiavus Kuldygą, kelio Kuldyga–Saldus 14-ajame kilometre, automobilis sustojo pamiškėje. Nutįstas į miško tankmę, nelaimėlis buvo žiauriai sumuštas, apiplėštas ir paliktas merdėti. Telšiškis neteko visko – banditai numovė vestuvinį žiedą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, piniginę su dokumentais, lagaminą. Vien pagrobtų daiktų vertė siekė 800 eurų, o iš banko kortelės per 5 kartus buvo išgryninta 870 eurų.
Į vandenyno dugną – aidint muzikai
Pirmasis „Titaniko“ reisas turėjo būti ryškiausia šimtmečio pramoga, o tapo viena didžiausių tragedijų. Milžiniškas ledo kalnas lainerio priešakyje buvo pastebėtas per vėlai – vėliau ekspertai apskaičiuos, jog būtų pakakę vos 20 sekundžių, ir ledinė gelmė nebūtų pasiglemžusi prabangiojo laivo su pusantro tūkstančio juo keliavusių žmonių. Balandžio 14-ąją bus paminėtos 110-osios katastrofos metinės.
1912 metų balandžio 14-ąją „Titanikas“ skrodė Atlanto vandenis ir rodės, kad niekas jam nesutrukdys. Oras buvo šaltas ir giedras. Kapitonas Edvardas Smitas, vadinamas „turtuolių kapitonu“, nes buvo mėgstamas milijonierių ir dažnai kviečiamas į jų kompaniją, nutarė, jog matomumas yra labai geras, tad laivas gali plaukti visu pajėgumu – maždaug 40 kilometrų per valandą greičiu.
Iki šiol netyla gandai, kad kapitonui padidinti greitį nurodęs „Titaniko“ savininkės „White Star Line“ valdybos pirmininkas Briusas Ismėjus. Girdi, jis norėjęs sumušti ne tik prabangos, bet ir greičio rekordą – „Titaniką“ į Niujorką atplukdyti diena anksčiau. Vėliau viena išsigelbėjusi pirmosios klasės keleivė tvirtino, kad girdėjusi, kaip B. Ismėjus, restorane kalbėdamas su kapitonu, raginęs jį plaukti visu greičiu. Pastaruoju metu tokia versija vertinama gan skeptiškai. Juk su „Titaniko“ atvykimu į Niujorką buvo suderinti traukinių, autobusų ir net viešbučių darbo grafikai, tad atplaukti diena anksčiau, kai prabangiojo lainerio niekas nebūtų pasiruošęs sutikti, atrodo mažų mažiausiai keistas siekis.
