Akistata Nr.13 (2022 m.)

„Mokesčių inspekcija“ reikalaudavo duoklės iš kontrabandininkų (1)

Beveik dešimt metų prireikė, kad įsiteisėtų teismo sprendimas taip vadinamojoje „Mokesčių  inspekcijos“ byloje. Nuo senosios „Udavų“ (Smauglių) grupuotės atsiskyrusios gaujos nariai dažniausiai reketuodavo nelegalia veikla užsiimančius kontrabandininkus, valiutos pardavėjus ir turtingus žmones.

Ši labai didelės apimties byla – 67 tomai, kuriuose aprašyta 112 nusikaltimų – Vilniaus apygardos teisme (VAT) buvo pradėta nagrinėti 2013 metų liepos 16 dieną, o nuosprendis paskelbtas tik 2018 metų gegužę. Įprasta, kad panašiose bylose bylos nagrinėjimą visais įmanomais ir neįmanomais būdais bando „tempti“ teisiamieji, tačiau šioje byloje net teisėjų kolegija sutiko, kad dėl ilgo nagrinėjimo kaltas ir teismas.

„Teisminis procesas didele dalimi užtruko ne dėl kaltinamųjų elgesio, bet dėl kolegijos teisėjų užimtumo, gynėjų užimtumo, taip pat dėl to, kad, nagrinėjant bylą teisme, keitėsi teismo sudėtis, dėl ko procesą teko pradėti iš naujo“, – konstatavo VAT. Iš dalies teisiamiesiems tai išėjo į naudą, nes vertindama tokį kaltinamųjų teisių pažeidimą, kolegija, jiems skyrė mažesnės trukmės ar kitos rūšies švelnesnes bausmes, tačiau, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, „įstatymų sankcijų ribose“.

Tačiau ir tokius nuosprendžius apskundė tiek dalis nuteistųjų, kurie prašė švelnesnių bausmių ir net išteisinimo, tiek prokuroras Nerijus Puškorius, kurio nuomone, VAT, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų sunkumą ir skyrė mažesnes bausmes nei vidutiniškai už tokius nusikaltimus skiria teismai.

Skundų nagrinėjimas apeliaciniame teisme ir vėl užtruko. Ir šį kartą ne dėl teisiamųjų kaltės. Vėl teko keisti teisėjų kolegijos sudėtį, o nuo 2020 metų kovo 16-osios Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos. Tad Apygardos teismo nuosprendis buvo dar pakeistas, sumažinant nuteistiesiems paskirtas ir taip gana švelnias bausmes.

Sąjungininkai bando išsėdėti ant dviejų kėdžių

Rusijos karas Ukrainoje tapo didžiausiu sukrėtimu posovietinėje erdvėje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir turės didelių politinių ir ekonominių pasekmių buvusioms SSRS šalims, glaudžiai bendradarbiavusioms su Rusija.

Nuo pat karo pradžios buvusios SSRS šalys priima ir pabėgėlius iš Ukrainos, ir emigrantus iš Rusijos. O lyderiai tų šalių, kurios turi sąjungines sutartis su Maskva, stengiasi išlikti neutralūs ir neįžeisti Rusijos.

Šešios buvusios Sovietų Sąjungos šalys yra pasirašiusios karinio bendradarbiavimo sutartis. Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Tadžikistanas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės. Tai 1992 metais įkurtas karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis. Prieš dvi dienas iki Ukrainos užpuolimo Maskva dar pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir su Azerbaidžanu. Joje numatyta esant reikalui teikti vieni kitiems ir karinę pagalbą.

Tačiau Ukrainoje vykdomą rusų „spec. operaciją“ viešai palaikė tik Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Baltarusija vienintelė iš buvusiųjų sovietinių šalių ir Jungtinėse Tautose balsavo prieš Generalinės asamblėjos rezoliuciją, pasmerkusią Maskvą dėl karo Ukrainoje. Prieš rezoliuciją kartu su Rusija ir Baltarusija dar balsavo Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Kiti Rusijos sąjungininkai susilaikė ir – viešai karo nekomentuoja, kviečia šalis derėtis.

Buvęs teisėjas išteisintas dėl piktnaudžiavimo

Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) visiškai išteisino buvusį Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Valdimarą Bavėjaną, kuris buvo kaltinamas dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu. Taip pat išteisintas ir jo vaikystės draugas Valys Venslovas.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas 2015–2016 metais susitikdavo ir kitaip bendravo su savo vaikystės draugu, Kauno savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu V. Venslovu, kuris tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme (KAT) dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Venslovas ir V. Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, kaip paduoti 10 000 eurų kyšį KAT teisėjui Viktorui Preikšui, kad šis paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Šio tikslo bendrininkams pasiekti nepavyko. KAT V. Venslovą nuteisė lygtine 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 000 eurų baudą.

Venslovas tokį nuosprendį apskundė LApT ir, anot STT, kartu su V. Bavėjanu siekė, kad šiame teisme byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.