Akistata Nr.11 (2022 m.)

Atominius ginklus iškeitė į bevertį dokumentą

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbęs, kad įvedė Rusijos branduolinių pajėgų „ypatingą parengtį“, sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje. Ir tai nenuostabu, nes branduolinio ginklo panaudojimas reikštų pasaulio susinaikinimą.

„Nežinau, su kokiais ginklais kariausime Trečiajame Pasauliniame kare, bet Ketvirtasis Pasaulinis karas bus kariaujamas su lazdomis ir akmenimis“, – yra pasakęs vienas žymiausių visų laikų mokslininkų Albertas Einšteinas. Genijumi laikytas mokslininkas nebuvo pagrindinis atominio ginklo išradėjas, tačiau jis suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant pirmąsias atomines bombas.

1939 metais kolegos įspėjo jį apie branduolio skilimo galimybes ir apie tai, kas galėtų nutikti, jei nacistinė Vokietija pasigamintų tokį ginklą. Galiausiai, anot Atominio paveldo fondo, jiems pavyko įtikinti A. Einšteiną išsakyti šiuos nuogąstavimus laiške JAV prezidentui Franklinui D. Ruzveltui. Šio laiško rezultatas buvo Manheteno projektas, kurį įgyvendinant sukurtos atominės bombos buvo panaudotos prieš Japoniją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Hirošimoje nuo bombos, kurios galingumas buvo 15 kilotonų, žuvo 90 000 žmonių, o šiandien branduolinių kovinių galvučių galia gali viršyti 1000 kilotonų. Kiek žmonių žūtų dabar, jei V. Putinas paspaustų mygtuką?

Tikinčiųjų, kad taip galėtų atsitikti, yra nedaug, tačiau tvirtai pasakyti, kad taip neatsitiks, negali niekas.

Prekybos žmonėmis tinklas sunkiai plyšta (2)

Prekybos žmonėmis bylos ilgai nagrinėjamos teismuose, nes nusikaltėliai visokiais būdais bando išsisukti. O nuteisti pirmojoje instancijoje ir nesuimti, kol nuosprendis įsiteisės, jie ir toliau „suka savo verslą“, spėja dar įbauginti teismuose parodymus davusias aukas. Nukentėjusieji, laukę teisingumo, dažnai net keikia save, kam liudijo, nes jų skriaudikai neretai išteisinami arba jiems skiriamos simbolinės bausmės. O aukos patiria tik baimę, stresą ir nežinią dėl rytojaus.

Prekybos žmonėmis aukos gana ilgai ir skirtingai vaduojasi iš košmariškos patirties: vienos, padedamos daugelio specialistų, grįžta į normalų gyvenimą, kitos nugrimzta į narkotikų liūną, toliau užsiima prostitucija ir neretai gyvenimą baigia tragiškai.

Agnė – viena iš nedaugelio, kurią, galima sakyti, ištiko Stokholmo sindromas. Ji įsimylėjo į viešnamį ketinusį ją išvežti Darių Domžą. Mergina taip įtikėjo jo gerumu – girdi, jis padeda jaunoms merginoms išbristi iš skurdo, kad ėmė jam talkinti, o vos sulaukusi pilnametystės už jo net ištekėjo (pastaruoju metu pora išsiskyrusi).

Kai 2015 metų kovo pabaigoje Panevėžio apygardos teismas (PAT) skelbė nuosprendį, kartu su 4 vyrais – panevėžiečiais Vytautu Žilinsku, Mariumi Rastausku, Simonu Miknevičiumi bei kupiškėnu Eriku Balčiūnu – teisiamųjų suole sėdėjo ir Agnė Bertulytė.

Iš pavydo susprogdino savo paties automobilį

Vilniaus apygardos teismas (VAT), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti žmogų, sugadinto svetimo turto visuotinai pavojingu būdu ir kitų 8 nusikalstamų veikų pripažino 13 kartų anksčiau teistą Vilniaus rajono gyventoją Andrejų Salmanovičių (37 m.). Teismas jam skyrė galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Didelį visuomenės susidomėjimą sukėlęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020-ųjų gegužės 7-ąją, kai Vilniuje, Minsko plente, prie parduotuvės „Norfa“ esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje, sprogo automobilis BMW. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Per tyrimą paaiškėjo neįtikėtini faktai – sprogusio BMW savininkas, o tai ir buvo A. Salmanovičius, norėjo susprogdinti kitą automobilį, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių bomba suniokojo jo paties mašiną.