Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Akistata Nr.09 (2022 m.)
Nevykėliai „kileriai“ visgi sulaukė teismo verdikto (1)
Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje tarptautinėje byloje. Teisiamųjų suole šalia lietuvių Ernesto Miliaus (51 m.) ir Edvino Šimkaus (34 m.), sėdėjo latviai Raimondas Robulis (42 m.), Sandris Talbergsas (50 m.), Viktoras Aizpursas (35 m.) ir rusas Valdemaras Kotelnikovas (35 m.). Šie vyrai išdrįso pasikėsinti ne tik į Šiauliuose žinomus nusikalstamo pasaulio veikėjus, bet ir į Rusijos kriminaliniame pasaulyje aukštą padėtį užimantį, vienintelį Kaliningrado srityje „įteisintąjį vagį“ Andrejų Kazakovą (39 m.), dar žinomą kaip Čili ir Andriucha Kaliningradskis.
Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, šį ikiteisminį tyrimą atliko jungtinės Klaipėdos ir Šiaulių apskričių kriminalistų pajėgos, o taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Besiaiškinantys nusikaltimų grandinę mūsų pareigūnai aktyviai bendradarbiavo su Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos teisėsaugininkais. Ypatingas pareigūnų dėmesys padėjo užkardyti galimą skirtingų su organizuotu nusikalstamumu susijusių grupuočių priešpriešą.
Metodai, kuriais bandyta spręsti nesutarimus, išimtinai grąžina į praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžią, kai tarpusavio nesutarimai buvo sprendžiami šaudant ar sprogdinant konkurentus. Tokie patys metodai naudoti 2017 ir vėlesniais metais, ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų.
Vladimiro Putino karai: Čečėnija, Sakartvelas, Ukraina. Kas bus kitas?
Savaitraščiui rašyti apie Rusijos karą Ukrainoje – labai nedėkinga. „Akistata“ yra spausdinama Lenkijoje, tad mes penktadienio laikraščio gamybą užbaigiame trečiadienį. Kol laikraštis pasieks jus, situacija kare keisis ir keisis. Pačias naujausias žinias jūs pamatote per televiziją, išgirstate per radiją. Tad „Akistata“ nusprendė priminti neprognozuojamo Rusijos lyderio Vladimiro Putino (69 m.) karus, kuriuos jis inicijavo ir kariavo nuo pat pirmos atėjimo į valdžią dienos.
Rusų pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24-ąją, kaip sakė V. Putinas, kad išvaduotų šalį nuo „priespaudos“. „Rusijos įsiveržimas į Ukrainą – tai ne tiesiog įsiveržimas, o karo prieš visą Europą pradžia. Prieš Europos šalių atsisakymą stumdyti valstybių sienas jėga,“ – savo kalboje, užpuolus jo šalį, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (44 m.).
Iš pradžių atrodė, kad Ukraina, Kremliui pradėjus plataus masto invaziją, buvo palikta viena kautis su Rusija. Buvo daug žavėjimosi ukrainiečių drąsa ir pažadų padėti, tačiau dalis sočios Europos prabudo tik tuomet, kai melagis V. Putinas, žadėjęs nepulti Ukrainos, atakavo ją iš visų pusių. Tik tuomet atsikvošėjo ir tie, kuriems Lietuva ir kitos rytinės Europos šalys nuolat tvirtino, kad rusų lyderiu negalima tikėti, kad jo imperinės užmačios yra užimti ne tik Ukrainą, bet ir perdalyti visą Europą.
Raudonasis Frankenšteinas, arba kaip rusas kryžmino beždžionę su žmogumi
1926-aisiais rusų biologas Ilja Ivanovas susikrovė lagaminus ir išvyko į Prancūzijos Vakarų Afriką. Čia jis planavo atlikti vieną sensacingiausių eksperimentų. I. Ivanovas buvo dirbtinio apvaisinimo ekspertas ir savo žinias panaudojo hibridinių gyvūnų kūrimui…
Vykdamas į Gvinėją, kuri tuo metu buvo Prancūzijos Vakarų Afrikos kolonija, I. Ivanovas turėjo itin radikalų planą, kurį palaimino Sovietų Sąjungos valdžia – sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą.
Šios istorijos šydas buvo praskleistas 1990-aisiais, kai Rusijos valdžia paviešino archyvus. Tuo metu apie šį įvykį rašė viso pasaulio žiniasklaida. I. Ivanovas buvo pavadintas Raudonuoju Frankenšteinu. Imta aiškintis, kokiu tikslu mokslininkas kūrė žmogaus ir beždžionės hibridą. Nemaža dalis spėliojo, kad tai buvo vykdoma Stalino užsakymu – esą jis norėjo gauruotos ir itin galingos mutantų armijos.
Kraupiausia naktis Baltijos jūroje (1)
Kai kalbama apie didžiausias laivų katastrofas, dažniausiai pirmiausia prisimenama 1912 metais įvykusi laivo „Titanikas“ katastrofa, kurios metu žuvo apie 1500 žmonių. Tai didžiausio atgarsio pasaulyje sulaukusi katastrofa, apie kurią parašyta ne viena knyga, pastatytas ne vienas filmas. Tačiau tai toli gražu ne pati didžiausia laivo nelaimė atviruose vandenyse pasaulio istorijoje. Daugiausiai gyvybių pareikalavo per Antrąjį pasaulinį karą, 1945-aisiais, nuskendęs karo laivas „Vilhelmas Gustlofas“ („Wilhelm Gustloff“). Skaičiuojama, kad šios nelaimės metu žuvo 9985 žmonės. Tai didžiausia laivininkystės istorijoje katastrofa. Ir ji įvyko visai netoli mūsų – Baltijos jūroje. Pasakojimu apie šio laivo nuskendimą „Akistata“ pradeda ciklą apie 10 didžiausių jūrų katastrofų.
-
78,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page -
40,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page -
20,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page
