Akistata Nr.03 (2021 m.)

Kalėdama vaikžudė užsidirbo iš valstybės

 „Akistata“ jau ne kartą rašė, jog kaliniai ir būdami už grotų užsidirba iš valstybės. Tai dar kartą įrodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris padėjo tašką už savo kūdikio nužudymą 9 metams įkalintos Jurgos Mataitytės (29 m.) byloje. LVAT kalinei priteisė 4000 eurų.

Mataitytė, aišku, prašė daugiau. Ji reikalavo, kad neturtinę žalą jai atlygintų Policijos departamentas (1100 eurų), Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (2200 eurų), Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (700 eurų), dabar jau neveikiantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (TI-K, 2000 eurų) ir Panevėžio pataisos namai (4000 eurų).

Tad kuo šios įstaigos nusikalto vaikžudei? Nustebsite, bet pavyzdžiui, policijos įstaigas J. Mataitytė apskundė dėl to, kad jos vėlavo nuteistąją paimti iš namų ir nuvežti į įkalinimo įstaigą.

Už kanapių suktinę – į areštinę

suktinę

Dar prieš kelerius metus mūsų teisėsaugininkai tvirtino, kad pažaboti stambiuosius ir smulkiuosius narkotikų prekeivius šalyje padėtų griežtesni įstatymai. Vėliau, tuos įstatymus sugriežtinus, tapo aišku, kad žaboti nelabai sekasi.

Dabar teismų nuosprendžiai bylose, susijusiose su narkotikais, yra vieni griežčiausių. Teismų paskirtų bausmių vidurkis pagal straipsnius, susijusius su narkotikais (BK 259 – 267), yra kiek daugiau kaip 7 metai ir 7 mėnesiai. Didesnėmis bausmėmis teisiami tik žudikai (vidutiniškai 12 metų), nusikalstamų susivienijimų nariai (10 metų) ir žagintojai bei prievartautojai (daugiau nei 8 metai).

Nežiūrint didelių bausmių, nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, beveik nemažėja. 2019 metais užregistruoti 3049 nusikalstamos veikos susiję su narkotikais, o pernai šiek tiek mažiau – 2947. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų kaltinimų pareiškiama vartotojams, o ne platintojams. Ar begriežtinant bausmes nebuvo perlenkta lazda?

Nuo lavono kaimynams ant galvų krito kirminai

kirminai

Pernai gruodžio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas (KLAT) paskelbė verdiktą plungiškiui Kęstučiui Kundrotui (64 m.), kuris nuslėpė draugo įvykdytą žmogžudystę. 

Pagrindinis kaltininkas, taip pat plungiškis, Artūras Čiuželis (57 m.) ikiteisminio tyrimo metu, priremtas įrodymų, prisipažino nužudęs pas jį namuose apsilankiusį ir kartu girtavusį Norbertą N. (36 m.), tačiau kodėl, taip ir nepasakė. Ir, ko gero, jau nepasakys.

Išgertuvės, pasibaigusios tarsi siaubo filme, įvyko 2019 metų gegužės 12-ąją A. Čiuželiui priklausančiame bute Birutės gatvėje (Plungė). Jose dalyvavo Norbertas N. su K. Kundrotu. Kas dėjosi per išgertuves taip ir liko neaišku, tačiau po jų Norberto N. pirmiausia pasigedo sugyventinė. Gegužės 20-ąją buvo paskelbta Norberto N. paieška. Tačiau vyras buvo tarsi skradžiai žemėn prasmegęs. Vis tik iš surinktos informacijos aiškėjo, jog paskutinį kartą Norbertą matė A. Čiuželis ir kompanija, buvusi jo bute. Tačiau pastarasis ramiu veidu aiškino nežinantis, kur Norbertas dingęs: girdi, kartu gėrę, o kur jis paskui nuėjęs, neturintis supratimo. Neužkliuvo pareigūnams ir A. Čiuželio bute tvyrojęs šleikštus tvaikas – nutarė, jog tai nešvaros ir žiurkių kvapas. Tačiau dingusio vyro artimiesiems būtent šis kvapas ir sukėlė negerų įtarimų. O dar kai ir kaimynai Norberto N. giminėms patvirtino, jog nuo lubų – greičiausiai iš A. Čiuželio buto – ėmė kristi kirminai, artimieji įsiveržė į įtariamojo butą.