Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Akistata Nr.21 (2022 m.)
Diktatoriai karui telkia programišius
Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą. Nors vertinime teigiama, kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla, tačiau kitokių grėsmių – tik daugėja.
VSD perspėja, kad priešiškų valstybių koordinuojamos programišių grupuotės išlieka pagrindine grėsme Lietuvos institucijų ir organizacijų informacinių sistemų saugumui.
Paviešinus šią ataskaitą, Lietuvai ir dar 9 valstybėms – JAV, Jungtinei Karalystei, Vokietijai, Italijai, Latvijai, Rumunijai, Estijai, Lenkijai ir Ukrainai – Rusijos programišių grupuotės „Killnet“ ir „Legion“ paskelbė kibernetinį karą. Kelios dienos prieš viešai paskelbiant karą, „Killnet“ nesėkmingai vykdė didelio masto ataką „Eurovizijos“ transliacijos metu, bandydami paveikti publikos balsavimo rezultatus ir sutrikdyti transliaciją, tačiau Italijos pareigūnams pavyko užkirsti kelią šiems ketinimams.
Pagrindinė valstybinių kibernetinių pajėgumų užduotis – sukurti galimybę ilgą laiką rinkti tikslinę karinę ir politinę informaciją iš oponentų informacinių sistemų. Lietuvai priešiški programišiai ne tik renka sistemos, į kurią patenka, duomenis, bet ir ieško būdų įgyti prieigą prie įslaptintos informacijos, taip pat tiria pačios sistemos architektūrą. Tokios žinios valstybiniams kibernetiniams pajėgumams sudaro sąlygas lengviau atgauti prieigas prie taikinių net ir visiškai išvalius užkrėstą sistemą.
Dar viena kibernetinių atakų atšaka – informacinės atakos. Skaičiuojama, kad pernai Lietuvos informacinėje erdvėje įvykdyta mažiausiai 11 kibernetinių-informacinių atakų. Tikėtina, kad ateityje tokių atakų tik didės.
Nuo 2016-ųjų prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas NATO šalis vykdoma plataus masto kibernetinių-informacinių operacijų kampanija „Ghostwriter“ (iš anglų kalbos – vaiduoklis rašytojas). Manoma, kad ši programišių grupuotė veikia iš Minsko ir yra siejama su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Motina bandė nužudyti mažametę dukterį
Šiaulių apygardos teismas paskelbė nutartį neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje jauna moteris buvo įtariama pasikėsinusi nužudyti savo dukrą. Teismas pripažino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką moteris padarė būdama nepakaltinama.
Nelaimė įvyko pernai rugpjūčio viduryje viename Šiaurės Lietuvoje esančiame mieste. Nustatyta, kad motina savo kūnu užgulusi miegančią mažametę dukrą, kėsindamasi nužudyti, be jokios priežasties tyčia du kartus peiliu dūrė jai į kairę krūtinės ląstos pusę, taip padarydama nukentėjusiajai sužalojimus, kurie sukėlė pavojų mergaitės gyvybei. Tačiau nusikaltimo moteris nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi mergaitės močiutė išgirdo anūkės pagalbos šauksmą ir, atbėgusi į kambarį, nustūmė dukterį nuo mergaitės.
Nuotraukas iš kelionių stebi ir ilgapirščiai
Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nusikalstamumas Lietuvoje išaugo penktadaliu. Ypač daugėja vagysčių. Vien per tris pirmus šių metų mėnesius jau registruotos 1973 vagystės, o tai yra net 30 procentų daugiau, nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais (1516).
Registruotų vagysčių skaičius nuo 2014-ųjų iki 2021 metų mažėjo kasmet ir pakankamai reikšmingai. 2014 metais policija šalyje buvo užregistravusi 31 242 vagystes, o 2021-aisiais šis skaičius sumažėjo net iki 8555. Policija ir ankstesniais metais ir dabar išsiaiškina maždaug kas trečią vagystę. Kodėl šiemet tiek padaugėjo šių nusikaltimų, pareigūnai kol kas atsakymo nepateikia. „Sunku daryti išvadas ir įvardinti konkrečias priežastis. Trys mėnesiai yra pakankamai mažas laiko tarpas, kad spręstume apie metines tendencijas“, – sakė Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Jo teigimu, vasarą vagysčių skaičius paprastai šiek tiek išauga, ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros. Atšilus orams registruojama daugiau ir dviračių vagysčių.
Šiemet, silpninant pandemijos ribojimo priemones, žmonės aktyviau veržiasi atostogauti į užsienio šalis, palieka namus be priežiūros. Dėl to vagim atsiveria platesnės galimybės.
-
78,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page -
40,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page -
20,00 €Pasirinkti savybes This product has multiple variants. The options may be chosen on the product page
