Moters savaitgalis Nr.52 (2020m.)
Chow Yun-Fatas ir pažadus laužanti meilė
Greičiausiai šį Honkongo aktorių žinote iš jo vaidmens filme „Karibų piratai: pasaulio pakrašty“. Chow Yun-Fatas taip pat yra vaidinęs juostose „Kietai virti“, „Neperšaunamas“, „Ana ir karalius“ ir „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“.
Kino pramonėje C. Yun-Fatas susiduria su daugybe gražių moterų, tačiau žino, kad Jasmine Tan yra ta, kurios jam tikrai reikia. Bet Honkongo aktoriaus santuoka, jau trunkanti 33 metus, galėjo ir neįvykti. Chow buvo užmezgęs trumpą romaną su buvusia aktore Idy Chan ir net vedęs (1983 m.) Candice Wu. Bet santuoka truko vos 9 mėnesius. Tad dėl nesėkmingų santykių vyras buvo praradęs pasitikėjimą santuoka. Toks jis buvo, kai susipažino su Jasmine, turtingo Singapūro verslininko dukra. Jasmine atskleidė, kad pirmą kartą su Chow pradėjo susitikinėti 1980-ųjų viduryje ir jų santykiai nebuvo panašūs į kitus. Chow ne kartą buvo sakęs Jasmin, kad niekada su ja nesituoks. „Turi atsiminti, aš tavęs nevesiu“, – pasakė kartą Chow Jasmine. Kai kurios moterys tikrai pasitrauktų, jei jų vaikinas pasakytų joms tokius dalykus, tačiau Jasmine to nepadarė. Nors buvo girdėjusi apie Chow daug neigiamų gandų, jai jis atrodė gana žavingas ir patrauklus.
Vieną dieną Chow paskambino jai iš Changi oro uosto ir pakvietė kartu papietauti, o kitą rytą Jasmine su šlepetėmis ir nešukuotais plaukais išlydėjo jį į oro uostą. Taip jųdviejų santykiai ir prasidėjo. „Kai tu ką nors myli, tai yra besąlygiška. Nereikėtų per daug galvoti. Kodėl tu turi leisti, kad tokie dalykai tave apsunkintų?“ – taip aiškino Jasmine, kodėl ji po skaudžių Chow žodžių nenutraukė santykių.
Gražiausia 1660-ųjų Londono moteris iš tikrųjų buvo…
Sulaukęs 20 metų E. Kynastonas buvo vienas iš paskutiniųjų aktorių vyrų, vaidinančių moteris. Jis buvo jaunatviškas, gražus, ko buvo vertas vien jo balsas! Bet, kaip sakoma, visi geri dalykai turi nelemtą savybę imti ir baigtis, tad laikui bėgant amžius padarė savo, todėl tapo pernelyg akivaizdu, kad Edwardas – vyras. O kartu vis labiau populiarėjant aktorėmis moterimis tai reiškė, kad jo, kaip moterų vaidmenų atlikėjo, laikas baigėsi.
Jis pradėjo vaidinti tiek vyrus, tiek moteris – kartais tame pačiame spektaklyje. 1661 m., gražiosios lyties atstovėms pradėjus pretenduoti į vaidmenis, aktorius suprato, kad jam laikas judėti toliau. Paskutinis jo kaip moters pasirodymas įvyko 1661 m. Evadne. Bet tai anaiptol nereiškė, kad jo teatro karjera baigėsi. Tiesą sakant, ji tik prasidėjo.
Ar atpažįstame emocijų siunčiamus signalus?
„Iki lapkričio pradžios gyvenau normalų gyvenimą: dirbau, rūpinausi vaikais ir vyru, šiek tiek nerimavau dėl pandemijos ir tėvų sveikatos, be to, truputį jaudinausi dėl to, kad galiu prarasti darbą. Tik staiga, nei iš šio, nei iš to patyriau panikos priepuolį, jis mane labai išgąsdino. Paskui pasireiškė dar vienas – dar stipresnis. Tuomet patekau į ligoninę, medikai ištyrė širdį ir pasakė, kad ji sveika, o man – panikos priepuolis. Paskyrė vaistų, jie nerimą šiek tiek sumažino, bet aš vis tiek bijau, kad priepuolis pasikartos.
Pradėjau domėtis, daug skaityti šia tema ir supratau, kad nelabai ką žinau apie savo emocijas. Nebent tik tiek, kad rodyti jausmus – silpnumo ženklas, o viešai demonstruoti liūdesį – apskritai nepriimtina…“ – savo istorija dalijasi mūsų skaitytoja Audronė.
Ne paslaptis, kad daugelis mūsų nemokame suprasti ir atpažinti savo emocijų. Vyresnės kartos žmonių to niekas niekada nemokė ir apie tai net nekalbėjo. Geriausia buvo savo emocijų nerodyti. Dabar turime vyresnę kartą, kuri savo emocijų neatpažįsta ir nerodo, ir turime jaunesnę kartą, kurią išauklėjo ta emocijų nerodanti vyresnioji karta. Žodžiu, visi turime problemų.
Kokie požymiai gali rodyti, kad savo emocijų neatpažįstame ir jų neįsisąmoniname?
