Moters savaitgalis Nr.46 (2021m.)
Uma Thurman: seksualiausias dalykas pasaulyje yra motinystė
Amerikiečių aktorė, prodiuserė, modelis Uma Thurman gali didžiuotis svaiginančia karjera ir vaidmenimis garsiausiose Quentino Tarantino juostose. Tiesa, jos sėkmės istorija slepia ir skaudžiąją pusę – vaikystėje mergaitė buvo užgauliojama dėl išvaizdos, moteriai teko patirti seksualinį priekabiavimą, o neseniai ji prisipažino paauglystėje pasidariusi abortą.
51 – rių metų Uma Karuna Thurman tiki, kad mūsų likimo knyga būna parašyta jau mums gimus. Tereikia mokėti ją skaityti – atidžiai, kantriai, nepraleidžiant nė vieno puslapio. Ir mes patys kalti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nemokame ar nenorime to daryti. Uma prisipažįsta ir pati dažnai klystanti. Tačiau ji turi tris vaikus – dukreles Mayą Ray, Luną ir sūnų Roaną, – ir vien jų buvimas verčia ją gyventi atidžiau, labiau susitelkti sprendžiant įvairius būties klausimus. O priimant svarbius sprendimus tai neleidžia per daug gailėti savęs. Roanui buvo vos trys mėnesiai, kai Uma pradėjo filmuotis juostoje ,,Užmušti Bilą“. Pirmuosius savo išsiskyrimus su sūneliu aktorė prisimena kaip didžiausią ir skausmingiausią išbandymą. Tačiau tai viena medalio pusė.
Ar gerumo būna per daug?
Mūsų skaitytoja Karolina pasakoja, kad pastaruoju metu ją ėmė kamuoti didelio, tiesiog nekontroliuojamo pykčio priepuoliai, kurių metu ji visiškai nesivaldydama pradeda šaukti ant bendradarbių arba, tarkim, ant parduotuvėje ją stumtelėjusios moters. Blogiausia tai, kad aplinkiniai Karoliną iki šiol laikė paslaugia, malonia, geraširde ir nuolankia, be to, dažnai tarstelėdavo, kad „ji nė musės nenuskriaustų“. Nuo pat mažens Karolina buvo „gera mergaitė“, mat stengėsi niekaip neįskaudinti ir nenuvilti mamos, o ši ją girdavo ir džiaugdavosi, kad dukra darė, kas liepiama, nerodydavo ožių, buvo visiems maloni bei rūpestinga.
Pernelyg didelio gerumo pamatai mums paklojami dar vaikystėje. Kai tėvai moko vaiką nepykti, neverkti, nesiskųsti, neišsišokti ir visuomet klausyti, daryti, kas liepiama, jis išmoksta būti ar atrodyti nuolatos geras. Tačiau pastangos būti geram, maloniam, atsipalaidavusiam ir geranoriškam turi savo kainą. Neįmanoma nuolat natūraliai būti gerumo įsikūnijimu, nejausti jokių nemalonių emocijų, neprieštarauti ar būti ramiam. Dažnai „geriečiai“ slopina ir slepia savo emocijas, nes jos neatitinka jų socialinio vaidmens. O užgniaužti ir užslopinti jausmai laikui bėgant vis tiek kažkokiu būdu prasiveržia, sukeldami nerimą, panikos priepuolius, depresiją, priklausomybes.
