Moters savaitgalis Nr.44 (2020m.)
Dvigubi standartai moterims: kas leista Jupiteriui…
Šį kartą pakalbėkime apie nerašytus draudimus, kuriais moderni visuomenė apkrauna moteris.
Moters padėtis musulmoniškuose kraštuose vakarietėms dažnai kelia nuostabą: kaip galima taip nusižeminti ir toleruoti tai, kad neturi jokių teisių? Ar dėl to kalta tenykštė religija, ar tai – per šimtmečius susiklostę papročiai, galima ginčytis ilgai. Ir vis dėlto šalys, kuriose moterys ne tik neturi teisės pretenduoti į jokį vadovaujamąjį darbą, bet joms netgi draudžiama vairuoti automobilį, – realybė. Kaip tik toks įstatymas, kaip ir draudimas parduotuvėje matuotis drabužius ar plaukioti baseine, galioja Saudo Arabijoje. Pridėkime dar ir griežtus reikalavimus nuolat viešumoje dengti visą kūną ir veidą. Daugeliui tų kraštų moterų tai – tiesiog realybė, jos netgi abejoja, ar būtų gerai, jei būtų kitaip.
Tokie apribojimai mums – tik egzotiškos žinios iš tolimų kraštų. Vakarų civilizacijos dukros gali džiaugtis neribotomis laisvėmis ir realiai įgyvendinta lygybe su vyrais. Aišku, vis dėlto būtų galima pasiginčyti, ar tikrai mūsų lygybė tokia reali. Juk statistika skelbia, kad už tokį patį darbą vyrams vis dar mokamas santykinai didesnis atlyginimas, o moterims į daugelį vadovaujančių pozicijų prasimušti vis dar gerokai sunkiau. Nes esant dviem lygiaverčiams kandidatams, pasak statistikos, daug dažniau pasirenkamas vyras.
Vis dėlto ir mūsų viešajame gyvenime, jei tik pamėgintume į jį žvilgtelėti pro didinamąjį stiklą, išvystume aibes dvigubų standartų, kuriuos ir pačios moterys kuo puikiausiai toleruoja bei skatina.
Riešo skausmas: priežastys ir gydymo būdai
Riešo kanalo sindromui būdingiausias deginamojo pobūdžio pirmų keturių pirštų delninės pusės skausmas, kuris gali plisti į dilbį ar žastą. Skausmas paprastai būna intensyvesnis naktį, ypač paryčiais, sustiprėja lankstant plaštaką per riešo sąnarį ar lenkiant nykštį, sumažėja nuleidus rankas, patrynus jas, papurčius. Suprastėja pirmų keturių pirštų jutimas, būdinga plaštakos raumenų atrofija, sumažėjusi plaštakos jėga, ligoniui sunku suimti smulkius daiktus, užsisegti sagas.
Taip pat būna ir kitų ligos požymių: nykščio, smiliaus ir didžiojo pirštų odos sausumas, pirštų paburkimas, šalimas. Minėti simptomai pasireiškia vienoje ar abiejose plaštakose, nors paprastai labiau nukenčia dešinioji. Liga dažnai prasideda nemaloniais jutimais (dilgčiojimu, deginimu) plaštakos delniniame paviršiuje ir pirštuose. Ilgainiui jie tampa skausmu, kuris ypač sustiprėja naktimis.
Procesas prasideda nuo bevardžio piršto, paskui išplinta į kitus pirštus, atsiranda jutimo sutrikimų. Beje, skausmas išplinta į dilbį, rečiau – į žastą. Ligos eiga lėtinė, skausmai ilgalaikiai, varginantys, ilgainiui ima atsirasti nuo bet kokių pirštų judesių. Ligai progresuojant, jaučiamas pirštų stingimas, atsiranda jų paburkimas, sumažėja plaštakos raumenų jėga, atsiranda nagų pakitimų.
Kaip atsikratyti sukauptos įtampos?
Kasdienybėje mes susiduriame su daugybe dalykų, kurie kelia mums įtampą ir stresą. Tai ir konfliktiški klientai, sudėtingos užduotys darbe, laiko trūkumas, iššūkiai namuose. Paprastai mums pavyksta su visais šiais dalykais susitvarkyti, nes tai – tiesiog mūsų kasdienybė.
Taigi, reikalus sutvarkome, bet kur padedame visą per dieną patirtą ir sukauptą stresą? Kaip pasielgiame su pykčiu, kuris kilo, kai klientas nepagarbiai bendravo? Arba noru apsiverkti, kai vadovas pažėrė gausybę priekaištų? Darbo aplinka – tikrai ne ta vieta, kur galime atvirai demonstruoti įvairiausius jausmus, todėl juos nuslopiname. Taip per dieną prikaupiame daugybę emocijų ir streso patirčių. Kai grįžtame namo, viskas jau būna gerai, nes situacijos išspręstos, darbas neprarastas. Bet ar žinome, kaip sau galime padėti, kad kasdien suvestume sąskaitas su dienos stresais ir nepaliktume krūvos nebaigtų reikalų ateičiai?
