Moters savaitgalis Nr.42 (2020m.)

Narkomanija – diagnozė šeimai?

Kaip apsaugoti savo vaiką, kad jis nepakliūtų į narkomanijos pinkles ir kaip elgtis, jei vaikas jau pradėjo vartoti narkotines medžiagas? Kaip pastebėti pirmuosius narkotikų vartojimo požymius, kur kreiptis pagalbos?

Jei paauglys nuo ankstyvos vaikystės pasitiki savimi, savo darbine veikla, mokslu, jam bus lengviau palaikyti draugystę, jis pajus savo vertę. Jei jaučia savigarbą, tapatumas formuosis tolygiai. Jei viso to vaikystėje nebuvo, tapatumo suvokimo procesas tampa fragmentiškas, paauglys nejaučia visavertiškumo, pasitikėjimo savimi. Tokiu atveju gali išsivystyti negatyvus tapatumas (būdingi požymiai, prieštaraujantys šeimos vertybėms, paaugliai savo elgesiu demonstruoja „jei negaliu būti panašus į tave, tai aš tave atmetu“). Pradeda vartoti alkoholį, narkotikus. Išsivysto identiteto difuzija (dėl vidinio tuštumo jausmo kyla nerimas). Tokie paaugliai būna impulsyvūs, kintančios nuotaikus; juos apninka suicidinės mintys, jie nesugeba bendrauti su kitais. Taip pat jie gali svaigintis alkoholiu ir narkotikais.

Glenn Close: „Kiekvienas mano vaidmuo – medžiaga psichoterapeutui“

Ji dažnai vaidindavo neigiamas, psichiškai nestabilias personas. Jas įkūnyti aktorei sekasi itin sėkmingai. „Kiekvienas mano vaidmuo – medžiaga psichoterapeutui, – juokdamasi sakė Glenn Close. – Kartais peržiūrinėdama savo vaidmenis nustėrstu. Aš buvau karė lesbietė juostoje „Tylėk ir tarnauk“, apsimečiau vyru „Paslaptingajame Alberte Nobse“, pjoviausi venas „Lemtingame potraukyje“. O manoji Kruela de Vil? Pagal ją apskritai galima disertaciją rašyti!“

Beje, keistumų nestinga ir pačiai aktorei. Pavyzdžiui, ji saugo visus keistus savo personažų kostiumus – jiems jos namuose skirtas atskiras kambarys. O virtuvėje kabo didžiulis kardas, kurį ji parsitempė iš „Lemtingo potraukio“ filmavimo aikštelės.

Pelniusi šlovę, kino apdovanojimų, pinigų ir net stiliaus ikonos titulą Glenn neatsisveikino su svajone sutikti gyvenimo meilę. Tarsi kortų namelis subyrėjo jos 3 metus trukusi santuoka su verslininku Jamesu Marlow, nekoks buvo ir mėginimas kartu gyventi su prodiuseriu Johnu Starke’u. „Gyvendama santuokoje jaučiausi kaip ameba. Vyrai pražysta, geros moters palaikomi, o moterys retai turi iš to naudos“, – prisipažįsta aktorė.

Glenn priprato, kad žmonės ją vertina kaip bejausmę nevidonę, beje, vyrai – irgi ne išimtis. Atrodo, niekam nerūpėjo jos subtilus dvasinis gyvenimas, bet G. Close ir pati neskubėjo atverti savo širdies.

Naktis Lisabonoje

Kas skaitė Ericho Marios Remarque’o „Naktį Lisabonoje“, tas šį miestą tiesiog myli. Tai buvo paskutinis vilties uostas Antrojo pasaulinio karo metais – čia galėjai gauti bilietą į laivą ir pabėgti už Atlanto nuo fašistinio režimo. Dėl Portugalijos vykdytos neutraliteto politikos Lisabona tapo pabėgėlių ir šnipinėjimo centru. Be to, galingas žemės drebėjimas 1755 m. ir cunamis įspaudė portugalų veiduose netekties bei fado melancholijos žymę, čia žmonės orūs, šilti ir neįkyrūs, o komercijos nesužaloti rajonai išlaikę autentiką…

 Fado (port. „lemtis“) – iš Portugalijos kilęs muzikos žanras. Tai melancholiška daina apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį, vandenyną. Fado paprastai atlieka moteris, jai pritaria du gitaristai, vienas groja portugališka, kitas – klasikine gitara. Fado yra portugalų jūrininkų dainų ir Afrikos vergų muzikos ritmų mišinys.

XX a. pirmojoje pusėje atgimė naujasis fado, eiles šiai muzikai pradėjo kurti žymūs portugalų poetai. Šiuolaikinis fado susipynęs su popmuzika, tango. Fadininkai savo dainas atlieka labai jausmingai. Jos paplitusios nuo Žaliojo Kyšulio iki Brazilijos.

Fado legenda Portugalijoje laikoma dainininkė Amália Rodrigues. Jos gastrolėmis žavėjosi Europa ir užjūrio valstybės. 1999 m. mirusi A. Rodrigues buvo balzamuota ir palaidota Lisabonos panteone.

Pabandykite kada pasiklausyti žymesnių atlikėjų: Cristinos Branco, Mafaldos Arnauth, Joanos Amendoeira.