Moters savaitgalis Nr.41 (2020m.)
Sakalas Uždavinys: „Sklandymas – kaip šachmatai: niekada nežinai, kuo baigsis partija“
Ne kiekvienas aktorius pilotuoja sklandytuvą, todėl smalsu, kaip susidomėjote sklandymu?
Skraidymu domėjausi nuo mažens, tačiau ilgai maniau, kad pačiam pilotuoti yra nereali fantazija, juk Sovietų Sąjungos laikais tokį norą įgyvendinti buvo sudėtinga. Tačiau prieš keletą metų vedžiau renginį aviatoriams ir užsiminiau, jog man pačiam tai labai įdomu. Sulaukiau pasiūlymo pabandyti. Jei ne jų įkalbinėjimai, pats nebūčiau viso to pradėjęs. Tokia mano patirtis galėtų būti pamoka visiems: jei kažkas įdomu, verta tuo dar labiau pasidomėti ir išbandyti. Amžiaus ribos yra labiau susigalvotos nei realios. Dabar ruošiuosi sklandyti jau penktą sezoną. Sklandymas – kaip šachmatai: niekada nežinai, kuo baigsis partija.
Ar niekada nejautėte aukščio baimės?
Aukščio baimė neturi nieko bendro su skraidymu. Pastatykite mane trečiame aukšte, kur nėra turėklų, ir aš tikrai jausiuosi nejaukiai. Baimė yra normali, žmogiška reakcija, kylanti norint save apsaugoti. Tie, kurie nebijo, ilgai neskraido. Kūrybingas bijojimas verčia gerai susiplanuoti skrydį, viską apgalvoti, kad išvengtum nesąmonių. Dauguma pilotų stovėdami ant namo stogo džiaugsmu tikrai netrykštų.
Vienatvė gali būti graži ir… tragiška.
Vieniša moteris…
Kone kiekvienos vienišos moters gyvenime ateina laikmetis, kai ji pradeda dusti savojo „aš“ kiaute ir ima intuityviai trokšti platesniojo „mes“. Taip tad sukurtas žmogus – visiškai vienas jis negali būti laimingas. Jam būtinas ryšys su priešingos lyties asmeniu.
Kuo ilgiau moteris neranda (arba neleidžia sau rasti) partnerio, tuo daugiau šansų, kad iš baimės likti vienai ji mėgins įžvelgti kiekviename jai nusišypsojusiame vyriškyje būsimą vyrą. Vienatvės baimę psichologai kartais vadina beviltiškumo panika, darančią pastebimą įtaką moters elgesiui.
Verta pabrėžti, kad santuoka, sukurta minėtajai beviltiškumo panikai slegiant, paprastai nepasižymi nei ypatinga jausmų gama, nei kitais „aukštais“ motyvais ir turi daug ką bendra su santuokos iš išskaičiavimo pačiu prasčiausiu variantu. Nors, žinoma, galimos išimtys.
Laiku pasirinkta vienatvė
Vienatvė po skyrybų gali būti naudinga. Patyrus natūralų išsiskyrimo kartėlį, visai nebloga pabūti vienai – kad susigaudytum savyje, savo jausmuose ir santykiuose su žmonėmis, kitaip pažvelgtum į asmeninius poelgius ir įvertintum svetimus.
Prabangi Christiano Dioro moteris
Suknelės turėjo vardus
Artimiausi kūrėjo draugai tvirtina, kad C. Diorą su jo kūriniais siejo aplinkiniams nesuvokiamas ryšys. Kiekvienai sukurtai suknelei jis duodavo vardą ir net po kelerių metų prisimindavo, kaip tiksliai atrodo net ir mažiausios kiekvieno sukurto drabužio detalės.
„Suknelės yra efemeriška architektūra, jos sukurtos moterų kūno proporcijoms patobulinti“, – dalykiškai kalbėjo C. Dioras, tačiau jo žvilgsnis visada išduodavo aistrą ir meilę savo kurtiems drabužiams.
Dizainerio kolekcijose būdavo daug raudonos spalvos. Apskritai, laimingosios jo spalvos buvo raudona ir daug juodos. Beje, C. Dioro kostiumėlis 1947 m. kainavo 59 tūkst. frankų (tris vidutinius to meto atlyginimus).
Universalus grožio receptas
Paklaustas, ar yra sėkmės formulė, paslaptis arba taisyklė, kaip kiekvienai moteriai atrodyti gražiau, dizaineris nedvejojo: „Gyvybingumas. Gyvybingumas yra grožio paslaptis. Jokia moteris niekada nebus graži, jei nebus gyvybinga, jei nebus energinga… Mano drabužiai sukurti tam, kad padarytų moteris ne tik gražesnes, bet ir laimingesnes.“
