Moters savaitgalis Nr.36 (2020m.)

[GetPostTitle]

Kaip išgyventi žmonių baimę

„Visuomet buvau jautri, itin reaguodavau į tai, ką kiti žmonės galvoja apie mane, kaip aš atrodau. Niekuomet nevėluoju, nes negaliu ištverti jausmo, apimančio pavėlavus, tada bandau pasiekti savo vietą, o visi, rodos, smerkiamai žiūri į mane. Ir visai nesvarbu, kur tai vyksta – ar klasėje, ar teatre, ar darbe. Pastaruoju metu tapau dar jautresnė – nebegaliu lankytis kavinėse, nes manau, kad visi stebi, kaip aš valgau, ir vertina mane. Pradėjau vengti eiti į parduotuves, pas draugus, nes man atrodo, kad kiti žmonės vien tik spokso į mane ir vertina, kaip aš elgiuosi, kaip atrodau. Ir mano, kad viską darau netinkamai. Vyras man sako, kad tapau ligone, ir liepia eiti pas gydytojus. Kaip man susitvarkyti su padidėjusiu jautrumu ir grįžti į normalų gyvenimą?“ – klausia mūsų skaitytoja Laura.

Apie 13 proc. žmonių nuolat vargina vadinamasis socialinis nerimas, arba vienos iš daugelio socialinių situacijų baimė. Dažniausiai žmonės bijo viešo kalbėjimo ar vengia pasirodyti, susitikti su nepažįstamaisiais. Kyla baimė, kad kiti žmonės pagalvos apie juos blogai, jei kas nors nepasiseks, ir atstums, nepriims. Tokiose situacijose neretai pasireiškia ir antriniai nerimo požymiai: paraudimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas, pykinimas, pilvo „sukimas“, staigus noras šlapintis. Simptomai, kuriuos gali pastebėti ir aplinkiniai, dar labiau didina nerimą, kad kiti tai įvertins kaip nevykėliškumo ar silpnumo požymį ir „garantuotai atstums, pasmerks“. Kaip galima sau padėti?

Jane Campion maištas prieš vyrų valdomą pasaulį

Kino kūrėja Jane Campion – pirmoji ir iki šiol vienintelė režisierė moteris, per Kanų kino festivalį apdovanota „Auksine palmės šakele“. Prestižinį apdovanojimą jai pelnė vaidybinis filmas „Fortepijonas“ („The Piano“, 1993 m.). Jis – geriausias moters režisierės darbas kino istorijoje.

Režisierės darbai orientuojasi į lyčių tapatumo temas; ji domisi gundymo prigimtimi ir moteriško seksualumo galia. Dėmesys šioms temoms privertė daugelį kritikų apibūdinti J. Campion darbus kaip feministinius. Tačiau kritikė Rebecca Flynn Marks pabrėžia, kad „feminizmo rėmai niekaip negali visiškai aprėpti viso režisierės kūrinių ir personažų subtilumo bei gilumo.“

Daugiaprasmiai ir sudėtingi J. Campion darbai visada sukelia daugybę diskusijų tarp kritikų ir žiūrovų, o tuo tarpu pati Jane lėtai (ji nufilmavo ne tiek ir daug filmų) galvoja apie kitą istoriją, kuri gali sukelti emocijų audrą ir priversti susimąstyti apie bet kurių, net ir iš pirmo žvilgsnio atviriausių, sielų tamsiąsias puses.

Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes

Žodis „donoras“ kilęs iš lot. žodžio donare – „dovanoti“, dono – „dovanoju“. Donorystės idėja yra labai sena, tačiau tik praėjusiame šimtmetyje ji buvo pradėta įgyvendinti.

Recipientas – tai žmogus, kuriam reikalinga organo ar audinio transplantacija. Yra gyvybiškai svarbių organų, kurių transplantacija ne tik pagerina recipientų gyvenimo kokybę, bet ir visų pirma gelbėja gyvybę (širdis, du inkstai, kepenys, plaučiai, kasa, plonosios žarnos). Taip pat gyvybiškai svarbi yra kaulų čiulpų transplantacija (reikalingas būtent gyvas donoras). Ragenos nėra gyvybiškai svarbus audinys, tačiau žmogui grąžintas regėjimas yra stebuklas, kurį gali dovanoti žmogaus meilė žmogui.