Moters savaitgalis Nr.16 (2021m.)
Ar įmanoma pabėgti nuo savęs
„Visada labai laukdavau kelionių. Jas planuodavau kruopščiai, su pasimėgavimu, įsivaizduodama kiekvieną kampelį, kurį aplankysiu, net spalvas, kurias išvysiu tame pasaulio krašte. Pats keliavimas man irgi patikdavo, tačiau akivaizdu, kad daugiau malonumo nei pats keliavimas man teikdavo planavimas, o grįžus namo – prisiminimai bei pasakojimai apie patirtus nuotykius, įspūdžius. Kelionės buvo tapusios beveik narkotiku, sugebančiu išblaivyti kasdienybės stingulį ir padaryti taip, kad nuobodi būtis netaptų visiška kančia. Taip buvo, kol neprasidėjo pandemija ir visko nesugadino… Nuo to momento mano gyvenimas virto kančia be vilties. Kartais aš suprantu, kad tai skamba kvailai, juk esu sveika, darbinga, turiu draugų, pakankamai pajamų, nėra ko inkšti ir skųstis. Baigsis draudimai, ir pakeliausiu. Bet dažniausiai jaučiuosi beviltiškai, paskendusi kasdienybėje, nuobodžiame neįdomiame darbe, užvaldyta įkyrių minčių, suirzusi ir nelaiminga…“ –tokias savo mintis mums patikėjo ištikima skaitytoja Skaistė.
Visai ne paslaptis, kad daugeliui žmonių kelionės yra tapusios vienu geriausių būdų pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, pailsėti nuo atsakomybių, tarsi iš naujo apsibrėžti, kas esame. Keliaudami galime tarsi iš naujo sukurti save, už jūrų marių palikę senąjį „aš“. Ir tikrai beveik kiekvienas pažįstame ką nors, kas iškeliavo į tolimas šalis ieškoti savęs. Tačiau ne kiekvienos kelionės tikslas yra atrasti ar suprasti save. Dažnas ir beveik stipriausias motyvas keliauti – noras pabėgti, atsitraukti nuo kasdienių problemų, kurių spręsti nėra nei jėgų, nei noro, nei laiko. Bėgimas nuo realybės – štai kaip reiktų vadinti kelionių maniją arba užsimiršimą skatinančią veiklą, siekiant išvengti akistatos su tikrove.
Taupi ir prieštaringa karalienė Elizabeth II
Didžiosios Britanijos karalienei Elizabeth II balandžio 21 sukako 95 metai. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad 80 proc. anglų pasisako už monarchijos išsaugojimą, laikydami ją neatsiejama nacionalinio identiteto dalimi.
Su monarchija jie sieja britų imperijos triumfą ir visus britiškosios civilizacijos laimėjimus. Nors šiais laikais valstybinę dotaciją gauna tik karalienė ir gaudavo jos vyras (99-erių Edinburgo hercogas, princas Philipas, mirė 2021 m. balandžio 9 d.-RED.), tačiau kokios tai sumos! Elizabeth II, keturių jos rūmų bei dvariškių išlaikymui kasmet skiriami milijonai svarų. Jos sutuoktinis gauna kasmetinę rentą – šimtus tūkstančių svarų. Likusieji karališkosios šeimos nariai gyvena iš pajamų, kurias teikia privatūs turto šaltiniai.
„Brand Finance“ išspausdino pranešimą, kuriame įvertino karališkosios šeimos turtą. Ekspertai jį įkainavo daugiau kaip 40 mlrd. svarų, iš kurių beveik pusę sudaro karališkieji rūmai, karališkosios kolekcijos ir brangenybių vertė. O asmeninis Elizabeth II turtas įvertintas 500 mln. svarų. Valdovė – viena iš turtingiausių Europos moterų. Pranešime taip pat nurodyta, jog monarchija į valstybės kasą kasmet įneša 26, 4 mlrd. svarų sterlingų. Tai pelnas iš tarptautinio turizmo (daugelis atvykusių domisi monarchais), taip pat iš kasmetinių karalienės ir jos šeimos narių vizitų į užsienio šalis (kelionės kaip „valstybės reklaminės akcijos“).
Be to, maždaug 800 Didžiosios Britanijos prekybos kompanijų turi karališkuosius sertifikatus. Tai suteikia jiems papildomų pajamų, siekiančių maždaug 4 mlrd. svarų sterlingų per metus.
