Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Moters savaitgalis Nr.11 (2022m.)

Lesia Ukrainka – rašytoja, tapusi Ukrainos simboliu

Vasario 25 d. sukako 151 metai nuo tada, kai gimė Lesia Ukrainka (tikrasis vardas Larisa Kosač) – ukrainiečių poetė, rašytoja, vertėja, kuri dėl savo meninio žodžio, kupino meilės laisvei ir optimizmo, galios, dėl dvasios stiprybės, dėl jos nepaprastos asmenybės romantikos vadinama Prometėjo dukra. Jos kūrybos dėka ukrainiečių literatūra užėmė vieną aukščiausių vietų pasaulio kultūroje, o apie ukrainiečius ir Ukrainą imta kalbėti visame pasaulyje. Taip pat buvo politinė, pilietinė aktyvistė. Vaikystėje Lesia kartu su savo broliais ir seserimis pradinį išsilavinimą įgijo namuose pagal tėvų sudarytą programą. Mokantis tokiu būdu, pirmenybė buvo teikiama pačių mokinių atsakomybei. Dėl ligos, kaulų tuberkuliozės, kuri diagnozuota, kai Lesiai buvo 10 metų, mergaitė tęsė mokslus namuose. Sunkiai serganti Lesia mokėsi klasikinių kalbų (graikų ir lotynų). Lesia turėjo fenomenalų kalbų gebėjimą. Ji apie save sakė, kad, matyt, nebuvo tokio garso, kurio negalėtų ištarti. Ji laisvai kalbėjo ukrainiečių, rusų, bulgarų, lenkų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis, rašė ukrainiečių, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, vertė iš senovės graikų, lenkų, anglų, vokiečių, italų ir prancūzų kalbų. Ji gerai mokėjo lotynų kalbą, o Egipte pradėjo mokytis ispanų kalbos. Jos išsilavinimo lygį gali įrodyti faktas, kad būdama 19 metų ji seserims parašė vadovėlį „Senoji Rytų tautų istorija“.

Kas daro įtaką poros santykiams

„Man atrodo, kad mūsų šeimos gyvenimui vadovauja slaptas dirigentas, jo lazdelės mostelėjimai priverčia mus griežti vis tais pačiais instrumentais, elgtis taip pat ir taip pat, nors matau, kad tai nėra gerai. Pavyzdžiui, kai vyras išvyksta į komandiruotę, aš paprašau, kad jis man skambintų bet kada ir kuo dažniau, „kai tik ras kokią laisvą minutę“. Jis prižada, bet… niekada neištesi. Taip, paskambina, bet kokį kartą per dieną, tarp susitikimų, skubėdamas. Tada imu galvoti, kad manęs nebemyli, kad jau ketina mane palikti. Kai grįžta, imu priekaištauti, vyras – pykti, kad visiškai jo nesuprantu, juk jis dirba, būna užsiėmęs, stengiasi dėl mūsų, o aš tarsi tyčia stengiuosi išvesti jį iš pusiausvyros“, – tokia savo santykių istorija dalijasi mūsų skaitytoja Edita. Būdas, kuriuo palaikome santykius su mus supančiais žmonėmis, formuojasi labai ankstyvoje vaikystėje, ir apie tai mes daug ko nežinome. Vaikystėje įgytas prieraišumo stilius linkęs atsikartoti visą gyvenimą. Kartais žmonės sako suprantantys, jog elgiasi vis taip pat, vis lipa ant to paties grėblio, bet pakeisti nieko negali. Ir tai susiję su prieraišumo stiliais, o jų yra keturi.