Moters savaitgalis Nr.05 (2021m.)
Ar gėda jausti gėdą?
Skaitytoja Giedrė pasakoja: „Žiūrėdama per televizorių rodomus įvairius šou, kurių dalyviai šoka, dainuoja ar atsakinėja į klausimus, dažnai matau, kad nepasisekus jie ima blaškytis, šnekėti, mano požiūriu, nesąmones. Tad imu jaustis blogai, apima labai nemalonus jausmas, kurį sunku ištverti, tai gėdos jausmas. Kyla noras tiesiog išjungti televizorių ar bent išeiti į kitą kambarį ir praleisti tą nemalonią vietą. Girdėjau, kiti tai vadina svetimos gėdos jausmu. Bet niekaip nesuprantu, kodėl turėčiau jausti gėdą dėl kitų žmonių poelgių. Gal tai kažkas kita?“
Gėda yra viena iš daugelio mūsų patiriamų emocijų, daug kas ją įvardija kaip vieną sunkiausiai pakeliamų žmogiškų emocijų ir vieną tų, apie kurias mažiausiai kalbama. Visi mes buvome vaikai, beveik visi esame girdėję mums pritaikytą „gėda pelėda“. Tačiau vėliau, augant, ši emocija tarsi išnyksta. Ir tikrai, visiškai natūraliai žiūrime į susigėdusį vaiką, tai net kelia šypseną. Tačiau jei patys jaučiame gėdą ar jei matome, kad kitam šalia esančiam suaugusiam žmogui kilo gėdos jausmas ir imame jausti jo gėdą, tai sukelia diskomfortą. Bet, žinoma, labiausiai nemalonu jausti savą gėdos jausmą, o stipriausias paprastai jis kyla tuomet, kai įvykis pajudina svarbios mūsų tapatybės dalies pamatus. Pavyzdžiui, jei mes savo tapatybę stipriai siejame su santykiais, galime pastebėti gėdą kylant situacijose, kurios kelia grėsmę būtent jiems. Gal vyras ėmė žvalgytis į kitas, ir tai mums tarsi rodo, kad „esu prasta žmona“. Gal vaikui nesiseka susikaupti ir pavyzdingai atlikti namų darbų, o tada ima kilti gėdos jausmas, nes šie požymiai tarsi rodo, jog „esu bloga mama“.
Primabalerina Eglė Špokaitė: talentas yra paslaptis
Sausio 15-ąją 50-metį šventė baleto primadona, pedagogė, choreografė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei kitų reikšmingų apdovanojimų laureatė Eglė Špokaitė. „Scena išlaisvina kaip niekas kitas“, – taip apie savo gyvenimo pasirinkimą – baletą – yra sakiusi Eglė.
Eglė gimė Ukrainoje, nors abu jos tėvai – gryni lietuviai. Tėtis Algimantas kilęs iš Varnių, mama Julė – Seirijų, abu inžinieriai. Tačiau tada tėtis atliko karinę tarnybą, o mama neabejojo, kad šeimos pagausėjimo turi sulaukti gyvendami kartu. Tad tik būdama pusės metų Eglė su tėvais grįžo gyventi į Lietuvą. Į baleto studiją 4,5 metų mergaitę atvedė tėtis. Abu tėvai norėjo, kad dukra susipažintų su šokio pagrindais. Vos atėjusi į baleto studiją Eglė suvokė, jog jai nieko nėra svarbiau už baletą. Kai sulaukus 10 metų reikėjo pasirinkti, ar baletas iš pažinties su šokiu taps rimta veikla, E. Špokaitė turėto atkakliai įtikinėti tėvus leisti jai atsidėti baletui. Mat jie labai nerimavo, jog, pasinėrusi į šį meną, Eglė rimtai nesimokys, neįgis rimtos specialybės. Gal tiesiog linkėjo jai kitokio, fiziškai lengvesnio gyvenimo kelio, specialybės, paremtos geru išsilavinimu.
Baleto solistė visą laiką jautė, kad tėvams labai svarbus jos išsilavinimas. Eglė atsiduso, prisiminusi, kad tada Vakarų šalyse baleto mokyklų absolventai įgydavo ir bakalauro laipsnį, o Lietuvoje tokios galimybės nebuvo. Turbūt todėl ji labai ilgai jautė poreikį mokytis. Tik pradėjusi ketvirtą dešimtį įstojo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tai, kad joje nebuvo baleto specialybės, Eglei neatrodė labai svarbu, labiau rūpėjo bendri dalykai: meno kultūros istorija, filosofija.
Kai serga kambarinė gėlė
Net rūpestingai prižiūrimo augalo kai kada nepavyksta apsaugoti nuo ligų, kenkėjų. O susirgusį jį gydyti reikėtų kuo skubiau.
Lapai susiraitę, praradę spalvą
Jeigu ruduoja lapo smaigaliai arba kraštai.
Greičiausiai patalpoje oras yra per sausas, o šaknims trūksta drėgmės arba augalą laistote labai kalkingu vandeniu. Drėgnesnio oro ypač reikia bromelijoms, orchidėjoms ir augalams su gležnais bei plonais lapeliais (pvz., paparčiams). Dar vienas drėgmės trūkumo požymis – krintantys augalų žiedai.
Lapų krašteliai ir smaigaliai gali paruduoti, jeigu augalui trūksta kalio. Vėliau lapai ima raitytis ir vysti.
KĄ DARYTI. Patręškite augalą organinėmis trąšomis, o drėgmę mėgstančiuosius dažniau apipurkškite vandeniu. Purkšti negalima augalų su plaukuotais lapais ir trapių žiedų.
Kai augalo lapeliai ima geltonuoti. Jeigu ima geltonuoti jauni lapeliai, o jų gyslos – žalios, tuomet augalui trūksta geležies ir magnio. Patręškite augalus trūkstamomis trąšomis. Kai atsiranda geltonų ir baltų įvairių formų dėmių – tai ženklas, kad kambarines gėles liejate per šaltu vandeniu.
KĄ DARYTI. Ypač jautrius augalus reikia laistyti pašildytu vandeniu.
