Moters savaitgalis Nr.01 (2022m.)

Alexandre‘as Dumas aistrų verpetuose: Kai myli, lengvai tiki ir kitų meile

Kuris gi nežinome žymiųjų trijų muškietininkų? O Grafo Montekristo? Už šiuos personažus turime dėkoti prancūzų literatūros klasikui Aleksandrui Dumas (tėvui) Tai kūrėjas, kurio išskirtiniai bruožai – nepaprastai laki vaizduotė, didžiulis atsidavimas darbui, tačiau jį pražudė jo aistra moterims bei prabangai. A.Dumas pavardė priklausė autoriaus močiutei, kuri buvo iš Haičio, o į Prancūziją atvežta kaip vergė. Jos dukra, tapusi laisva moterimi, ištekėjo už karininko Thomo Alexandre‘o Davy, kuris vėliau sūnui davė savo vardą. A.Dumas tėvas buvo garsus Prancūzijos karininkas, kuris dėl planų tardavosi su pačiu Napoleonu. Tamsaus gymio rašytojas sakydavo: „Mano tėvas buvo mulatas, seneliai – juodaodžiai, o proseneliai – beždžionės. Mano šeima prasideda ten pat, kur pasibaigė jūsiškė“.

Atėję Naujieji nieko nepakeis, teks keistis patiems

Savo laiške skaitytoja Lina mums pasakoja: „Praėjusieji buvo tie metai, kai ėmiau labiau stebėti save. Bandžiau suprasti, kas man iš tiesų patinka, o kas ne, ką aš noriu veikti, o ką – ne. Vertinau praėjusius mėnesius, o dabar – metus. Supratau daug dalykų: kad man patinka tvarka, tam tikra rutina, patinka žinoti, kad atsibudusi šeštadienį galėsiu ramiai susitvarkyti namus, tada pažiūrėti savo mėgstamą serialą, maloniai pabendrausiu su šeima. Mėgstu, kai vyksta aiškūs ir nuspėjami dalykai, kuriuos galiu kontroliuoti. Tačiau supratau ir tai, kad man kažko trūksta. Jaučiu nesuvokiamą stygių – gal įvairovės, gal džiaugsmo, gal netikėtumų. Tarsi gyvenimui stigtų vienos kitos spalvos.“ Ar kada pagalvojome, kiek prisimename iš to, kas įvyko per vieną dieną, savaitę, metus…? Ką pastebime ir užfiksuojame savo dienoje ar savaitėje? Kiekviena savaitė mums padovanoja po 168 valandas, ir didžioji jų dalis prabėga tyliai ir ramiai, nepalikdamos jokio ryškaus ir įsimenančio pėdsako. Vis dėlto kasdienybės kokteilyje atsiranda ir įspūdžių, kurie išlieka ilgai, kartais – ir visą gyvenimą.

Švelni pagalba nuo depresijos

Jonažolės. Šiose žolelėse yra raudonos aliejingos substancijos – hipericino, kuris padeda įveikti depresijos simptomus. Jau ne vienus metus jonažolės laikomos populiariausiu natūraliuoju antidepresantu. Šias vaistažoles galima vartoti kaip ekstraktą (kapsulėmis) arba gerti arbatą. Prieš kelerius metus mokslininkai iš Miuncheno atliko eksperimentą su 5000 depresija sergančių pacientų. Ligonius suskirsčius į tris grupes, jiems buvo taikytas gydymas antidepresantais, placebu ir jonažolių ekstraktu. Nustatyta, kad jonažolės efektyvumu gerokai pranoko placebą, jų poveikis beveik prilygo tokiems populiariems preparatams kaip „Prosac“ ir „Seroxat“. Poveikis išryškėjo dėl jonažolėse esančių medžiagų, skatinančių serotonino išsiskyrimą. Serotoninas – tai galvos smegenų neuromediatorius, atsakingas už pasitenkinimo, laimės jausmą. Kitaip nei farmakologiniai preparatai, jonažolės sukeldavo itin nežymų šalutinį poveikį, o jei ir sukeldavo, tai švelnesnį, lengviau toleruojamą. Beje, jonažolių negalima vartoti kartu su antidepresantais. Jose yra hipericino, kuris aktyvina citochromų P-450 metabolizmą, todėl visi vaistiniai preparatai perdirbami labai greitai ir pašalinami iš organizmo nespėjus pasireikšti jų poveikiui.

Moters savaitgalis