Moters savaitė Nr.14 (2020m)
Rosita Čivilytė: „Svarbiausias dalykas gyvenime – pats gyvenimas!”
„Ko tikėtis iš manęs ateityje? Netikėtumų ir tiktai netikėtumų! Dar nuostabos ir pasikeitimo. Ir tai bus artimiausiu metu, – jau pokalbio pradžioje pažada dainininkė, vokalo mokytoja, dviejų dukrų mama Rosita Čivilytė (54), neseniai grįžusi iš jos vardo kūrybinės stovyklos prie Bebrusų ežero.
„Atsisakiau perfekcionistinio požiūrio į viską gyvenime: kaip atrodai, kiek sveri, kiek svarbi visuomenės nuomonė, kuri reiškiama labai aktyviai. Deja, tos kritikos negalima neišgirsti, nepajusti… Būna, kad žmogus, tarsi nenorėdamas gadinti, bet sugadina nuotaiką. Tokiu atveju stengiuosi sau priminti, kad yra daug svarbesnių dalykų už kitų nuomonę. Perfekcionizmą pakeičiau didesne ramybe, nuolankumu pačiai sau – matyt, čia mano auksinio amžiaus privalumas. Savo brandoje atrandu vis daugiau gerų dalykų! Nebereikalauju iš savęs, kad sugebėčiau kontroliuoti visą pasaulį, nes tai niekada nenutiks. Nuo tos akimirkos, kuomet ateina suvokimas, jog geriau gyventi savo susikurtame pasaulyje, kuris yra mažesnis ir todėl jame gyventi kur kas paprasčiau, į jį įsileidi tik tuos žmones, kuriuos myli, nori matyti, girdėti ir kuriais pasitiki“, – kalbasi Rosita Čivilytė su žurnaliste Sonata ramanauskiene.
Visą interviu su dainininke Rosita Čivilyte skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje
Angelė Tyla: ,,Mes visos šiek tiek raganos“
Mažas jos sodelis visai netoli Šalčininkų skendėjo paslaptingame rūke. Buvo nejauku brautis į gamtos valdas, bet Angelė plačiu rankos mostu paragino jaustis kaip namie. Prisėdome ant šimtmetį menančio ąžuolinio suolo, susikrovėme daiktus ant kiek apkerpėjusio stalo ir kalba ėmė lietis lyg Angelės pilstoma mėtų arbata… O kai rūkas ėmė sklaidytis, sodas įgavo ryškius kontūrus, supratau, kad sėdime tikrai magiškoje vietoje – gydomųjų žolynų apsuptyje, aukuro ir pagoniško ,,altoriaus“ pašonėje.
„Nėra nė vieno daikto, kuriam esu abejinga. Visus savaip myliu, su visais bendrauju, visus jaučiu lyg jie būtų gyvi. Kitaip negalima. Jei nemylėsi savo lovos ir patalynės, niekada gerai neišsimiegosi, nesapnuosi pranašiškų sapnų. O juk sapnai gali išspręsti ne vieną problemą. Tereikia gultis su šypsena, atsigulus padėkoti Dievui už viską, ką siuntė šią dieną, padėkoti visiems sutiktiems žmonėms ir paprašyti pagalbos bei vedimo…“ – dalijasi savo išmintimi ragana save vadinanti Angelė Tyla.
Visą interviu su žolininke, ragana Angele Tyla skaitykite naujausiame „Moters savaitės“ numeryje
Kūno kulto gniaužtuose
Sunku atlaikyti šiuolaikinę tendenciją būti gražiems it dievams. Daugybė žmonių nepasitenkinimą savimi ar gyvenimu nukreipia į vargšą savo kūną ir ima graužtis dėl nebūtų dalykų.
Pagal statistiką, maždaug pusė moterų nepatenkintos savo išvaizda. Nors 80 proc. dailiosios lyties atstovių, nepriklausomai nuo to, ar turi antsvorio, nors kartą yra laikiusios dietos arba griežtai planuoja savo mitybą, tik nedaugelis gali pasigirti idealia figūra. Remiantis apklausomis, moterys labiausiai nekenčia savo šlaunų ir talijos.
Šiandien moterų požiūris į savo kūną yra labai kritiškas. Joms įkalta į galvą, kad taip, kaip jos atrodo atsikėlusios ryte, išeiti į gatvę jokiu būdu negalima: lietuvės net keliaudamos į parduotuvę puošiasi, dažosi. Ekonomiškai turtingų Vakarų valstybių moterys mažiau linkusios gražintis, nes ir taip žino savo vertę.
