A-ZET žurnalas Nr. 09-10 (2020 m.)

DONATAS MOTIEJŪNAS: „JEI TVIRTA NUOMONĖ VADINAMA SUNKIU CHARAKTERIU, TADA TAIP – AŠ SUNKAUS CHARAKTERIO“

Taip jau susiklostė, kad vienam geriausių Lietuvos krepšininkų Donatui Motiejūnui šiemet nuo koronaviruso teko bėgti du kartus. Iš pradžių – iš Kinijos, kurioje jis žaidė. Po to – į Kiniją, kai situacija Europoje tapo itin rimta. Praėjusį sezoną Donatas praleido Šanchajaus „Sharks“ ekipoje. Pats Šanchajus nuo Uhano, kuriame užfiksuoti pirmieji COVID-19 viruso atvejai, nutolęs per 600 kilometrų. Nepaisant nedidelio atstumo, net ir ten žmonės juokėsi iš tų, kurie įspėjo, kad pasaulį netrukus užklups rimta liga.

„Abu kartus su treneriu (Virginijumi Mikalausku) nuo koronos pabėgome sėkmingai. Aišku, skrydis iš Kinijos buvo stresinis, kadangi jau tada matėme, kokia šalyje panika, kaip žmonės saugosi ir bijo viso šito. Supratome visą situacijos rimtumą, todėl nebuvo malonu skristi atgal namo. Grįžęs į Lietuvą visiems sakiau, kad tai anksčiau ar vėliau ateis ir pas mus. Daugelis iš manęs juokėsi.

Kovo 15-ąją, prieš Lietuvos Respublikai uždarant sienas, aš išskridau atgal į Kiniją. Tuomet sulaukiau ne vieno skambučio iš tų žmonių, kurie dar visai neseniai juokėsi. Jie klausė: ką dabar daryti? Atsakiau jiems, kad prieš du mėnesius reikėjo daryti.

Tai štai, grįžtant prie mūsų sugrįžimo į Lietuvą… Su treneriu karantinavomės, nepaisant to, kad jokių taisyklių čia įvesta dar nebuvo. Aš puikiai supratau, kad tai darau dėl savo aplinkinių žmonių apsaugos, savo močiučių ir kitų artimų žmonių labui, kad nebūtų problemų. Todėl pirmą kartą karantinavomės Lietuvoje, antrąjį kartą – grįžę į Kiniją, o galiausiai vėl grįžę į Lietuvą karantinavomės trečią kartą. Taigi po trijų kartų, galima sakyti, tapome profesionalūs karantinuotieji (juokiasi). Juokas juokais, tačiau šiemet pusantro mėnesio iš savo gyvenimo išbraukiau“, – pasakojo D. Motiejūnas

Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.

(NE)ĮVYKUSI VYTAUTO DIDŽIOJO KARŪNACIJA IR JOS ALTERNATYVI ISTORIJA

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje žinoma kaip Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo diena, arba kitaip sakant – Šilinės. Tačiau tarpukario Lietuvoje šią dieną švęsdami lietuviai minėjo ir Vytauto Didžiojo karūnaciją – kruopščiai planuotą, bet taip ir neįvykusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakylėjimą į Karalysčių rangą.

Lietuvos istorijoje netrūksta epizodų, kai vienaip ar kitaip susidėlioję įvykiai galėjo lemtingai pakreipti šalies istorijos raidą. Vienas iš jų – 1429–1430 metais subrandintas LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto „karūnacinis projektas“. 1429 m. sausį Lucko pilyje įvyko neeilinis Rytų ir Vidurio Europos valdovų susitikimas. Jo metu LDK Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis drauge su Danijos ir Švedijos karaliumi Eriku VII, Maskvos didžiuoju kunigaikščiu, Vytauto anūku Vasilijumi, Livonijos ir Kryžiuočių ordinų magistrais ir kitais dalyviais aptarė kovos su husitais problemą, Moldovos padalijimo ir koalicijos prieš Otomanų imperiją klausimus, santykių pagerinimo tarp Danijos ir Hanzos pirklių sąjungos klausimą, Prūsijos kryžiuočių ir Lenkijos nesutarimus dėl sienų, katalikų ir stačiatikių bažnyčių unijos galimybė. Visgi svarbiausia šio kongreso tema tapo Vytauto Didžiojo karūnacija.

Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.

SVAIGINANTIS KARJEROS ŠUOLIS: TURTINGIAUSIAS LIETUVOS VLOGERIS

Kai šių metų kovo 5 dieną Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad traukiasi iš Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo pareigų, daugelis manė, kad buvęs žurnalistas pasuks į viešuosius ryšius, taps brangiai mokamu konsultantu arba prisijungs prie kokios nors politinės jėgos ir dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą. Tačiau 39 metų vyras pasirinko kitokį kelią. Ir tapo vlogeriu. Kovo pabaigoje S. Malinausko jutubo kanale pasirodė pirmieji jo vaizdo įrašai, pavadinti „Nesuderintos žinutės“. Po mėnesio jo kanalą prenumeravo dešimtys tūkstančių žmonių, o peržiūros buvo skaičiuojamos ne tik dešimtimis, bet ir šimtais tūkstančių.

Birželio viduryje S. Malinauskas savo paskyrą sukūrė „Patreon“ platformoje. Per pirmą mėnesį jo rėmėjų gretas papildė daugiau nei du tūkstančiai žmonių – „patronų“, o jų parama siekė beveik 7 000 eurų. Tačiau paaiškėjo, kad tai dar ne riba. Rugpjūčio 10 dienos duomenimis, S. Malinauskas „Patreon“ sistemoje turėjo 3 737 „patronus“, o jų skiriama parama siekė 13 990 eurų. Taip per mėnesį iš rėmėjų surenkama finansine parama S. Malinauskas pralenkė lietuviškos „Patreon“ sistemos flagmaną – Andriaus Tapino sukurtą „Laisvės TV“. Rugsėjo 8 d. duomenimis jo „Patreon“ paskyroje buvo 4 697 rėmėjai, o renkama parama siekė 17 403 eurus.

 

Visą straipsnį skaitykie naujasiame „A-ZET“  numeryje.