Warning: Undefined variable $post_id in /home/nleidini/domains/leidiniugrupe.lt/public_html/wp-content/plugins/code-snippets/php/snippet-ops.php(822) : eval()'d code on line 3
Moters savaitgalis Nr.10 (2021m.)

Kazachų lakštingala Roza Rymbajeva: mažos moters didelė biografija

Miniatiūrinė moteris, turinti galingą balsą ir pasižyminti didžiule energija, – dainininkė Roza Rymbajeva jau seniai yra laimėjusi tarptautinę šlovę. Dabar ji įkūnija šiuolaikinį idealą: tai elegantiška moteris, rūpestinga mama, nepriklausoma asmenybė. Bet kaip jai tai pavyko? Ką ji veikė, kol pasiekė viršūnę?

Kazachstano liaudies artistė Roza Kuanyshkyzy Rymbajeva gimė 1957 m. nedideliame kaime prie Kazachstano miesto Semipalatinsko, geležinkelio stotyje, geležinkelininko šeimoje. Namai buvo pilni vaikų, Roza turėjo 7 brolius ir seseris, o turtai – labai kuklūs, todėl mergaitė nuo vaikystės priprato prie taupumo ir apribojimų. Tačiau šeimoje gyvavo meilė muzikai ir menui, visi vaikai buvo labai kūrybingi. Roza baigė internatinę mokyklą, ten mokėsi muzikos, dalyvavo įvairiuose konkursuose.

Rozos pavyzdys buvo vyresnysis brolis, vėliau tapęs muzikantu, tad ir mergina stengėsi patekti į sceną, o tam pasitarnavo jos įgimti gebėjimai. Ji nuolat plėtojo savo talentą. Sunkiais to meto laikais R. Rymbajeva buvo stoicizmo ir atkaklaus noro laimėti pavyzdys. Jos kilmė, biografija ir tai, kad buvo „kazačka“, – sudėtingi veiksniai, bet jie netapo kliūtimi, o kai kuriais momentais netgi padėjo dainininkei patekti į didžiąją šalies sceną.

Ech, Odesa, brangakmeni prie jūros

Tai stambiausias Ukrainos jūros uostas bei vienas pagrindinių kurortų. Odesa – miestas šalies pietuose – apipintas istoriniais įvykiais, susijusiais ir su mumis, mat kadaise čia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės. Skirtingų tautybių, kultūrų ir papročių margumynas sukūrė savitą, išskirtinį gyvenimo būdą ir bendravimo tradicijas. Odesa garsėja žmonių laisva dvasia, linksmybėmis ir savita aura.

Būtina aplankyti Odesos akademinį operos ir baleto teatrą – vieną seniausių buvusios TSRS teritorijoje. Pastatas, kuriame jis yra, laikomas architektūros paminklu. Teatras – miesto pasididžiavimas ir savotiška vizitinė kortelė. Ir pastato išorė, ir vidus sužavi savo elegantiška prabanga – stebina detalės ir baroko stiliaus kolonos.

Teatro pastatas buvo pastatytas 1810 m. Jos steigėjas buvo tuometis miesto vadovas kunigaikštis de Richelieu. Projekto autorius Italijos architektas Francesco Frapolli. Pastatas ne kartą nukentėjo: 1873 m jį sunaikino gaisras. Po 11 metų pradėtas statyti naujas meno šventyklos prieglobstis. 1925 m. teatro pastate vėl kilo gaisras, spektaklio „Pranašas“ (Giacomo Meyerbera) metu neatsargūs pasirodymai su ugnimi sudegino kostiumus, buvo sunaikinta scena, ugniai išplitus labai pakenkta muzikos bibliotekai, tarnybinėms patalpoms. Vėliau salėje buvo sumontuotos gelžbetoninės užuolaidos.

Būtų geriausia ne tik šį teatrą apžiūrėti, bet ir sudalyvauti viename iš renginių – bilietas jums atsieis vos kelis eurus, o jūs turėsite galimybę pasimėgauti teatro akustika. Ji tokia unikali, kad net šnabždesys, sklindantis nuo scenos, pasiekia bet kurį, net labiausiai nutolusį salės kampelį.