Pagrindinės 2-ojo numerio temos:
- Pasaulio politinis žemėlapis 2026-aisiais braška per siūles. JAV Valstybės departamentui oficialiai paskelbus Vakarų pusrutulį išskirtine Jungtinių Amerikos Valstijų įtakos sfera, tapo aišku – diplomatijos ir „minkštosios galios“ laikmetis baigėsi. Grįžtame prie kietosios geopolitikos, kurioje didieji žaidėjai braižo linijas, o mažesnės valstybės tampa tik figūromis didžiojoje šachmatų lentoje. Šis posūkis nebuvo atsitiktinis – tai ilgo, galbūt, net slapto didžiųjų valstybių susitarimo rezultatas, kurio pirmąsias aukas jau matome Karakaso gatvėse ir Arkties leduose.
- Kraupi vilnietės tragedija atveria skaudžią tiesą – popieriuje surašyti įstatymai realybėje dažnai bejėgiai prieš įsisiautėjusį smurtautoją. Nors apsaugos orderiai turėtų tapti skydu, aukos ir toliau lieka įkalintos biurokratinėse pinklėse, o „popieriniai“ draudimai agresorių negąsdina. Kodėl valstybės pagalba vėluoja ten, kur kiekviena minutė gali kainuoti gyvybę?
- Šių metų sausis priminė seniai pamirštą tikros, rūsčios žiemos jėgą. Gamtos stichija negailestingai smogė ne tik Lietuvai, bet ir didelei Europos daliai, priversdama miestus skelbti ekstremalias situacijas, o žmones – prisiminti, ką reiškia būti visiškai atskirtiems nuo išorinio pasaulio.
- Šiuolaikiniame pasaulyje informacija sklinda žaibiškai, tačiau kartu su ja plinta ir tamsusis internetas – vadinamieji „transvestigacijos“ karai. Tai dezinformacijos forma, kuria siekiama pažeminti moteris, užimančias aukštus postus ar turinčias didelę įtaką visuomenei. Melagingų teorijų šalininkai naršo senas nuotraukas, analizuoja kūno proporcijas, pečių plotį ar balso tembrą, bandydami surasti „įrodymų“, jog žinoma moteris iš tiesų yra vyras. Tokie išpuoliai nėra tik nekalti gandai – tai gerai apgalvotos kampanijos, kuriomis siekiama sukelti chaosą, nepasitikėjimą valstybe ir sėti neapykantą moterims.
