[GetPostTitle]
MAMONTOVAS: „VIS DAR IEŠKAU ATSAKYMO, KAS YRA GYVENIMO PRASMĖ IR KODĖL MES ČIA ESAME?“
Kažkada labai seniai Palangos klube „Anapilis“, rengdamas koncertą, A. Mamontovas paprašė savo klausytojų užrašyti klausimų jam. Viename lapelyje atlikėjas rado tokius žodžius: „Ką apie save galvojate?“.
„Stengiuosi negalvoti, nes plaukai piestu stojasi“, – jau tuomet „ežiuku“ kirpdavęs plaukus su šypsena savo gerbėjui atsakė Andrius. Nuo to koncerto prabėgo beveik trys dešimtmečiai. O ką, Andriau, apie save manote dabar? „Tie klausimai, kuriuos gaunu iš salės, kartais būna juokingi (šypsosi). Kartais žmonės iš tikrųjų paklausia dalykų, kurių žurnalistai arba nedrįstų paklausti, arba jie apie tai niekada nepagalvotų. Dėl to publikos klausimai būna kitokie.
Ką apie save manau dabar? Manau, kad esu naujame gyvenimo etape. Kažkada norėjosi pasiekti įvairiausių dalykų, o dabar norisi tiesiog daryti tik tai, kuo degu ir kas man svarbu. Kai esi jaunas, kartais tenka daryti dalykus, kurie tau nėra įdomūs. Tuomet ieškai vietos po saule, nori ten prasimušti, o kažkuriuo momentu, noriu tikėti, kiekvienam žmogui ateina toks laikas, kai jis nusprendžia daryti tik tai, kas jam įdomu. Manau, kad dabar aš gyvenu kaip tik tokiame laike“, – sakė A. Mamontovas.
Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.
AMBRAZEVIČIUS: „SAKYDAMAS, KAD NEJUOKINGA, VISADA PRIDĖK „MAN“
Kai prieš dvylika metų televizijos eteryje pasirodė „Humoro klubas“, dabartinėms žvaigždėms tebuvo po dvidešimt kelerius metus. Natūralu, kad per labai trumpą laiką populiarumą pelnę Mantas Katleris, Justinas Jankevičius, amžiną atilsį Modestas Vaišnoras ir šio teksto herojus Paulius Ambrazevičius pasivadino jaunąja Lietuvos komikų karta.
Laikas bėga greitai. Jaunoji karta tapo viduriniąja, o už jų – socialiniuose tinkluose tūkstančius sekėjų vienijantys komikai. Akivaizdu, kad ir tai dar ne pabaiga, nes „TikTok“ karta turi savo naujų herojų. „Kai mes tik atsiradome, mūsų noras buvo atsiskirti nuo senosios kartos, nuo visų anekdotų pasakotojų, persirengėlių, nuo „Ambrozijos“, nuo R. Šilansko.
Dabartinis jaunimas jau daro savo. Visi jutubo komikai, jaunesni stand-up komikai, kitos komedijos grupės. Galbūt jie už mane yra jaunesni vos 10–12 metų, tačiau, kai viskas taip greitai keičiasi, pastebiu, kad jų mąstymas kitoks, skiriasi požiūriai į dalykus, į tai, kas mums juokinga ir pan. Kadangi mes jau gana seniai dirbame, veikiame, nebegalime būti jaunoji humoristų karta, nes jau natūraliai yra atsiradusi jaunesnė“, – skirtumus tarp komikų kartų vardijo P. Ambrazevičius.
Visą interviu skaitykite naujausiame „A-ZET“ numeryje.
PABĖGTI NUO CIVILIZACIJOS GALIMA IR LIETUVOJE
Prieš kelis dešimtmečius nieko nestebino savaitgaliais prie ežerų ir upių išdygstančios palapinės, kuriose naktis leisdavo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Savaime suprantamos atrodė ir šeimos išvykos į miškus, kai maži ir dideli per dieną be jokių nuorodų ir takelių nueidavo po keliolika kilometrų rinkdami uogas ar ieškodami grybų. Šiais laikais dažniausiai ilsimės kaimo sodybose, o po miškus vaikštome tik gražiais, sutvarkytais pažintiniais takais.
Bet ką daryti, jei širdyje sukirba noras nulipti nuo medinio takelio ir tiesiog pasukti į mišką? Nutolti nuo žmonių šurmulio, eiti vos įžiūrimais takeliais, nakvoti po atviru dangumi ten, kur užklups naktis, maistą ruošti ant laužo, o ryte su pirmais tekančios saulės spinduliais prabusti nuo paukščių klegėjimo? Ar galima išsivaduoti iš civilizacijos pančių ir nerti į laukinę gamtą Lietuvoje?
Visą straipsnį skaitykie naujasiame „A-ZET“ numeryje.
